Na nebuvo tokio staigaus pokyčio, viskas vystėsi po truputį, per kokį pusmetį ar metus..Pagrinde manau mokslų problemos, jautimasis nesuprastai. Taip pat artimo žmogaus(vienintėlio, su kuriuo galėjau šnekėtis apie viską) netektis..ne mirtis, tačiau susipykome, vėliau po kelių mėnesių lyg ir susitaikėme tačiau vėl ilgai nebendravome, o dabar susirašome tik kartą per mėnesį, nebėra ir atrodo, jog niekada nebus tokio pačio bendravimo, o tas žmogus buvo man labai svarbus…Su tėvu niekada nesutariau, tas irgi slegia, smurtavo tiek emociškai, tiek fiziškai..Nors šiaip neesu iš asocialios šeimos…
(anonimas) (archyvas)
