Uzjauciu jus labai. Linkiu jums kuo didziausios stiprybes, nes puikiai zinau kas yra ligos. Galiu patarti tik melstis, nes tikejimas aukstesnemis jegomis tikrai labai nuramina. Deja, sis pasaulis labai negailestingas, nes visuomet atima pacius geriausius zmones, o tu bloguju neiima jokios ligos. Tiesiog mums lemta gyventi tiek kiek yra paskirta ir nieko negalime pakeisti. Ateina ta minute kai turime iseiti ir iseiname…neliudekite, taip turi buti. Jusu draugo likimas toks, todel privalote susitaikyti, kad ir kaip butu skaudu. Draugui labai sunku, paguoskite ji, bet nesitikekite, kad jis mastys pozityviai, nes tokia diagnoze palauztu kiekviena. Islikite rami del jo, stenkites valdytis,nes draugui jusu reikia, kad butumet labai stipri. Laikykites, tikrai nesmagu kai taip nutinka, bet matyt taip reikia…
