Kaip ištverti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki…
Turiu sužadėtinį, mum abiem po 24metus, labai mylime vienas kitą, esame laimingi (ar buvome), apskritai gyvenimas su juo man yra pasaka… bet, vakar sužinojome, kad vyras serga nepagydoma ir labai agresyvia smegenų vežio forma glioblastoma multiforme, gydytojai jam davė apie 6mėnesius gyventi, geriausiu atveju 8-9mėn… Tai yra labai skaudu ir aš nuo vakar gyvenu lyg baisiausiame košmare, atrodo viską padaryčiau, kad tik jis liktų gyvas, kad pasveiktų, bet tai neįmanoma. ir rašau čia, nes jis nuo vakar dienos ištaria porą žodžių, užsidarė savyje… noriu būt su juo, bet jis mane atstumia. Bandžiau su juo kalbėtis, tik pasakė, kad “kam aš tau toks ligonis, reikalingas? manęs čia greitai nebebus, verčiau ieškokis kito vyro, geresnio…” ir šie žodžiai man buvo, kaip peiliu į širdį, aš noriu su juo praleisti visą gyvenimą, aš noriu būt tik su juo ir žinau, kad tikrai jokio kito vyro nemylėsiu, taip, kaip jo… man jis svarbiausias, o jis dabar elgiasi lyg būtų be širdies. verkiu dieną, naktį, o jam toks jausmas nusispjaut, gal nuskambės kiek žiauriai, bet taip atrodo, kad čia aš išeisiu iš šio pasaulio, o ne jis. nebežinau ko griebtis, kaip jį pralinksmint (žinau, kad skamba žiauriai) kaip padaryti, kad jo duok dieve, metai gyvenimo būtų patys nuostabiausi? kaip po velnių visą šitą košmarą išgyventi? kaip susitaikyti, kad aš jo greit neteksiu? kaip..?
up, jei galit…
katik supratau, kad esu labai labai laiminga… stiprybes Jums!!
Susiimti ir gyventi. Jam dabar labiausiai reikalingas jusu palaikymas. Ir nors ir elgiasi, lyg butu be sirdies, is tikruju jus dabar jam labai labai reikalinga. Tik ne verkianti del jo diena ir nakti (suprantu, kad nezmoniskai skauda), o stipri.
Negyvenk ta mintimi kad jo tuoj nebebus, as bent jau stenkciaus daryti taip, kad tie like paskutiniai metai man butu patys isimintiniausi, sukurciau dar daugiau graziu prisiminimu.. man kazkaip graudulys uzejo.. gaila, kad ligos taip gali pasiglemsti zmogu ne tik sveikatos atzvilgiu, bet ir psichologine bukle…
Nebeturiu jėgų aš susiimti, net negaliu apie daugiau nieką galvoti… Nežinau iš kur tos stiprybės paimti.
šiandien darbe paklausė manęs bendradarbiai “ko tokia be nuotaikos ir išbąlus?” sakau “vyras serga…” man atsakė – “nieko, juk pasveiks” … et kaip buvo sunku tvardytis ir nepradėt bliaut kaip iš kibiro vidury ofiso…
Skaičiau ir net pačiai gerklę užgniaužė… Labai labai užjaučiu… Daug stiprybės Jums ir Jūsų vyrui. Būtinai pasimelsiu už Jūsų šeimą.
Turite ne tik pati buti stiprii, bet ir vyrui padet likti stipriam. Siulyciau surengti staigmena, netiketa pasimatyma ,kuo panasesni i jusu pirmaji pasimatyma ir pasakyti jog jus norite kad visas likes kartu laikas jum butu ne ka prastesnis uz buvusi. Net rankos pradejo paciai drebeti kai perskaiciau .. Stiprybes Jums
Gyventi ir būti stipriai. O nėra galimybių kažkaip ligą palengvinti, pratęsti likusį laiką gydantis užsienyje?
Bet kokiu atveju dabar reikia iš visų jėgų susiimti ir veikti – kad jo dienos būtų gražios, kad patirtumėte meilę, nenutoltumėte, nepalūžtumėte. Šis įvykis tragiškas, ir skausmo bus daug, tačiau skausmas ne vien atima visas jėgas – jis ir augina, taurina, ugdo pasiaukojimą, kantrybę, atjautą. Turite ilgą laiko tarpą ir patirti džiaugsmo valandų, ir susitaikyti su atsisveikinimu.
teisingai viena narė parašė, jūs jam dabar ŽIAURIAI reikalinga, kad ir ką jis sako. Supraskite jį, manau kiekvienas iš mūsų taip reaguotų, jei žinotų, kad gyvenimo laikas jau suskaičiuotas. Būkite stipri, nesielkite su juo, kaip su ligoniu, tik tai padės jam ištverti viską. Mylėkite ir rūpinkitės, parodykite jam, kad “tų geresnių vyrų” jums nereikia, nes geriausias yra šalia, kad ir kas bebūtų
Perskaičiau ir iškart prisiminiau filmą PS. I love you.
Užjaučiu dėl to, ką jums tenka patirti, bet supraskit, kad jūsų sužadėtiniui dabar labai sunku ir jam reikia jūsų palaikymo, net jei jis bando jus atstumti, kad nesijaustų taip blogai…
Uzjauciu jus labai. Linkiu jums kuo didziausios stiprybes, nes puikiai zinau kas yra ligos. Galiu patarti tik melstis, nes tikejimas aukstesnemis jegomis tikrai labai nuramina. Deja, sis pasaulis labai negailestingas, nes visuomet atima pacius geriausius zmones, o tu bloguju neiima jokios ligos. Tiesiog mums lemta gyventi tiek kiek yra paskirta ir nieko negalime pakeisti. Ateina ta minute kai turime iseiti ir iseiname…neliudekite, taip turi buti. Jusu draugo likimas toks, todel privalote susitaikyti, kad ir kaip butu skaudu. Draugui labai sunku, paguoskite ji, bet nesitikekite, kad jis mastys pozityviai, nes tokia diagnoze palauztu kiekviena. Islikite rami del jo, stenkites valdytis,nes draugui jusu reikia, kad butumet labai stipri. Laikykites, tikrai nesmagu kai taip nutinka, bet matyt taip reikia…
Visu pirma tik nezliumti pries ji!!! Turite gyventi kaip iprastai.. vaikinui labai skaudu matyt jus kenciancia… bukite su juo, tieaiog gywenkit kaip ir iprastai..
Kartais gyvenime ivyksta neitiketini stebuklai, kai jau nelieka nei kruopelytes vilties, is visos sirdies linkiu stebuklo.. galbut gydytoju prognozes baigsis kitaip.. gyvenkit sia diena, branginkit ta zmoguti, jam sunku kaip ir jums, tiesiog apsikabinkit ir bukit salia.. stiprybes
Atsiminkite stadijas, kurias žmogus pereina, išgyvendamas krizę.
1. Neigimas (man tai neįvyko, tai klaida – trunka trumpai..1-2h)
2. Pyktis (kodėl man įvyko? nesąžininga, nėra dievo ir panašios mintys – manau, ši stadija jam yra DABAR. Ji trunka apie savaitę, bet gal ir trumpiau)
3. Derybos (jeigu gydysiuos – pasveiksiu, jei darysiu tą ir aną – pagerės –gali irgi užtrukti, kol supras, kad niekas nepadės)
4. Depresija (kai galiausiai supranta, kad niekas nepadės, suvokia mirties grėsmę. Ši stadija gali trukti ilgai, kelis mėnesius)
5. Susitaikymas (žmogus apsipranta su liga, supranta, kad mirs, ruošiasi, nebebijo, bando prasmingai praleisti likusį laiką)
JŪS PATI IŠGYVENATE ŠIAS STADIJAS, ne vien jūsų sužadėtinis. Dabar man esate derybų stadijoje “jeigu aš jį pralinksminsiu, viskas bus gerai”. Deja, žinote, kad ne. O jis greičiausiai dar 2 stadijoje, turite duoti jam šiek tiek erdvės, žinau, kad labai labai sunku. Nerodykite silpnumo prie jo, įsivaizduokite, čia jis turėtų verkti, o kaip jaustis, kai palūžta artimiausias žmogus? kai jis šiek tiek jus prisileis, turite parodyti, kad liksite su juo, ne žodžiais, o kažkokiais veiksmais, tiesiog šiltu apkabinimu, paruoštais pusryčiais. NEKALBĖKITE APIE ATEITĮ. Vėliau, sudarykite sąrašą visų dalykų, ką norite nuveikti prieš jam išeinant ir nuveikite juos, bet čia tik, kai jau bus susitaikymas. Depresijos stadija bus sunkiausia.
Labai užjaučiu jus ir linkiu stiprybės
Nezinau kas cia sugebetu “gyventi kaip iprastai”. Linkiu stebuklo ir as
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
