Atsiminkite stadijas, kurias žmogus pereina, išgyvendamas krizę.
1. Neigimas (man tai neįvyko, tai klaida – trunka trumpai..1-2h)
2. Pyktis (kodėl man įvyko? nesąžininga, nėra dievo ir panašios mintys – manau, ši stadija jam yra DABAR. Ji trunka apie savaitę, bet gal ir trumpiau)
3. Derybos (jeigu gydysiuos – pasveiksiu, jei darysiu tą ir aną – pagerės –gali irgi užtrukti, kol supras, kad niekas nepadės)
4. Depresija (kai galiausiai supranta, kad niekas nepadės, suvokia mirties grėsmę. Ši stadija gali trukti ilgai, kelis mėnesius)
5. Susitaikymas (žmogus apsipranta su liga, supranta, kad mirs, ruošiasi, nebebijo, bando prasmingai praleisti likusį laiką)
JŪS PATI IŠGYVENATE ŠIAS STADIJAS, ne vien jūsų sužadėtinis. Dabar man esate derybų stadijoje “jeigu aš jį pralinksminsiu, viskas bus gerai”. Deja, žinote, kad ne. O jis greičiausiai dar 2 stadijoje, turite duoti jam šiek tiek erdvės, žinau, kad labai labai sunku. Nerodykite silpnumo prie jo, įsivaizduokite, čia jis turėtų verkti, o kaip jaustis, kai palūžta artimiausias žmogus? kai jis šiek tiek jus prisileis, turite parodyti, kad liksite su juo, ne žodžiais, o kažkokiais veiksmais, tiesiog šiltu apkabinimu, paruoštais pusryčiais. NEKALBĖKITE APIE ATEITĮ. Vėliau, sudarykite sąrašą visų dalykų, ką norite nuveikti prieš jam išeinant ir nuveikite juos, bet čia tik, kai jau bus susitaikymas. Depresijos stadija bus sunkiausia.
Labai užjaučiu jus ir linkiu stiprybės
