(anonimas) (archyvas)
prie jo aš neverkiu, bet išeinu į kitą kambarį ir ašaros riedėti pačios pradeda…
Dėl užsienio- mąstau jam pasiūlyti galbūt į JAV vykti, pinigų gydymui, pragyvenimui, tikrai užteks, tik bėda, kad bijau, jog jis sureaguos kaip nors netaip. dabar jis visiškai neprognozuojamas pasidarė. Prieš kelias minutes paemė ir išėjo. Sakau “kur eini?” sako: “važiuoju į miestą” stengiaus elgtis natūraliai ir nesakyti “kad nevažiuok, pasilik, su manim pabūk ir t.t.” paklausiau tik “kada grįši?” sakė ” nežinau. koks skirtumas.” pabučiavo ir išėjo. dabar bijau, kad sau ko nors netyčia nepasidarytų, nes kaip ir minėjau – neprognozuojamas. merginos, tikrai, branginkit, tai ką turit kol galit. man šis įvykis viską apvertė aukštyn kojom.
