Labai panašios patirties esu turėjusi, na ne visai jau taip pat, bet kažkas panašaus.
ir aš apsisprendžiau pasirinkti gyvenimą, kad ir ne tokį aprūpintą, bet čia Lietuvoj, kur viskas miela, sava ir artimieji šalia. Ir visiškai netikėtai sau pačiai gyvenimas pasisuko neplanuota, bet laiminga linkme (bet ne su užsieniečiu)
Jei jau dabar taip jaučiatės, kad nemiela šalis, nemielas bendravimas, net maistas be skonio, rimtas signalas pokyčiams. Pradėt be abejo visuomet verta nuo atviro pokalbio ir kuo greičiau nelaukiant tam tinkamos progos, nes tų tinkamų kažkodėl nepasitaiko
Jei jau norisi grįžti namo, tai grįžkite, nes svečia šalis ir yra svečia šalis, niekada neatsiras tikro palaikymo kai jo reiks, neatsiras peties ant kurio, mums moterims, kartais taip reikia išsiverkti, o kultūrų skirtumai, kad ir nelabai reikšmingi su laiku daro meškos paslaugą Kas dabar atrodo smulkmena, vėliau gali Tapti labiausiai išbalansuojančiu dalyku. Kol dabar viskas gražu, tai ir taikytis paprasčiau, o kai jau santykiai pažengs toliau prasides juk ir rimti dalykai, kaip mamos, marčios pareigos (velniai žino ko tikisi iš jūsų būsimoji anyta) ir pan. O pagalbos prireikus prisišaukt užsieniečiams ne taip jau paprasta …..
Atsiprašau jei ką nors įžeidžiau
