Galbūt kvailai pasielgiau, tačiau sutikau su jo pasiūlymu, nes visa savo esybe labai norėjau su juo pasišnekėti, pabūti šalia jo. Pasimatymo metu visas bendravimas vyko labai gražiai ir maloniai. Jo tų tylos mėnesių pasiteisinimas buvo, kad turėjo begalo daug problemu su darbu (kvaila tikėti tuo) ir jis man pasakė, kad laikas padėjo jam suprasti, kad laikas yra bejėgis prieš kai kuriuos žmones. Jis kalbėjo apie mane. Vėl prasidėjo gražus bendravimas ir vėl atbudo jausmai jam… jis teigė tą patį ir kaip smarkiai manęs yra išsiilgęs. Bendravome apie savaite ir jis vėl turėjo išvažiuoti į užsienį. Grįžęs žadėjo parašyti. Parašė, bet ir vėl tik tiek, kad grįžo. Daugiau visiškai nieko. Nebendraujam jau dvi savaites nors vienas kito mašinas matome mieste, kartais mašinomis net prasilenkiame priešais. Ka tai reiškia? Žmogus su kuriuo kažkada taip norėjome santykiu, elgiasi šitaip. Merginos padėkite kovoti su šiuo jausmu, nes begalo išgyvenu. Padėkite suprasti jo veiksmus. Begalo kenčiu ir kiekvieną dieną liūdžiu…Tikrai nesu iš tų moterų kurios naiviai tiki kiekvieno vyro pasakytu žodžiu, bet tuo vyru aš labai pasitikėjau…
