Skauda širdį
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tema tam, kad tiesiog noriu išsipasakoti. Ačiū toms kas perskaitys ir galbūt kažką patars. Mano istorija yra tokia, kad susipažinau su puikiu žmogumi, ir nors aklai niekad neneriu į santykius ar meilės romanus, tačiau su šiuo vaikinu kitaip ir negalėjo būti, nes puikiai tikome vienas kitam. Nesu tikrai naivi moteris, labai atsakingai renkuosi sau partnerį, todėl daug laiko analizavau tą žmogų. Su šiuo vyru nemiegojome. Bendravome apie tris mėnesius, ir kiekvienas susitikimas darėsi vis šiltesnis. Pradėjome jausti vienas kitam simpatiją, pajutom, kad darosi sunku kai būname atskirai. Todėl kuo dažniau būdavome kartu. Begalo gerai jautėmės šalia vienas kito. Jis pirmas pradėjo kalbėti ir rodyti savo simpatijas ir jausmus man. Šalia to vyro aš jaučiausi tikra moterimi. Jis nuolat kartojo kokia aš nuostabi, o tai man buvo dar didesnis stimulas stengtis dėl jo. Stengiamės ir puoselėjome santykius abu, nes abu supratom, kad esame vienas kito ateitis. Jo darbas toks, kad jam tenka važinėti į užsienį, bet tik kokiom 2-4 dienom. Per jas labai vienas kito pasiilgdavom ir labai nelaukėme, kada vėl jam tekdavo išvažiuoti. Ir tie išvažinėjimai vykdavo į mėnesį po kartą. Kad būsime kartu ir kad abu to norim nebuvo nė menkiausios abejones. Tačiau vienas išvažiavimas jo buvo lemtingas. Paskutinį kartą kai jis turėjo išvažiuoti, praleidome vakarą kartu ir prieš atsisveikindamas pasakė jog grįžęs praneš ir vėl susitiksim. Praėjo jo to išvykimo dienos, tačiau jo jau nebesulaukiau. Jis grįžo, bet deja manęs nebeieškojo. Parašė, kad grįžo ir tiek, tačiau susitikt nebesusitikom. Jaučiausi labai blogai, nes visos viltys buvo įdėtos tik į jį ir supratus, kad jau viskas baigta tiesiog širdimi verkiau. Begalo skaudėjo, bet privalėjau išlikti ori ir stipri. Neieškojau jo, nors retsykiais mieste pamatydavau jo automobilį ir taip širdį suspausdavo ir vėl atgimdavo jausmai..Tris mėnesius truko tyla tarp mūsų, kol vieną dieną jis vėl man parašė ir pakvietė arbatos.
Galbūt kvailai pasielgiau, tačiau sutikau su jo pasiūlymu, nes visa savo esybe labai norėjau su juo pasišnekėti, pabūti šalia jo. Pasimatymo metu visas bendravimas vyko labai gražiai ir maloniai. Jo tų tylos mėnesių pasiteisinimas buvo, kad turėjo begalo daug problemu su darbu (kvaila tikėti tuo) ir jis man pasakė, kad laikas padėjo jam suprasti, kad laikas yra bejėgis prieš kai kuriuos žmones. Jis kalbėjo apie mane. Vėl prasidėjo gražus bendravimas ir vėl atbudo jausmai jam… jis teigė tą patį ir kaip smarkiai manęs yra išsiilgęs. Bendravome apie savaite ir jis vėl turėjo išvažiuoti į užsienį. Grįžęs žadėjo parašyti. Parašė, bet ir vėl tik tiek, kad grįžo. Daugiau visiškai nieko. Nebendraujam jau dvi savaites nors vienas kito mašinas matome mieste, kartais mašinomis net prasilenkiame priešais. Ka tai reiškia? Žmogus su kuriuo kažkada taip norėjome santykiu, elgiasi šitaip. Merginos padėkite kovoti su šiuo jausmu, nes begalo išgyvenu. Padėkite suprasti jo veiksmus. Begalo kenčiu ir kiekvieną dieną liūdžiu…Tikrai nesu iš tų moterų kurios naiviai tiki kiekvieno vyro pasakytu žodžiu, bet tuo vyru aš labai pasitikėjau…
gal tikrai zmogutis uzsiemes arba esi per daug lipsni ir jis gal ramynes nori? veikiasiai jam kazkas nesiseka ir turi tam tikru bedu,juk masinoj ji matai viena ar ne? galim pagalvot ir apie blogiausia,gal,tarkim,jis kazkur ……..turi seima?
Nebutu paprasciausia tiesiai sviesiai paklausto, kodel jis taip elgiasi. Negu cia svarstyti?
Lipšni tikrai nesu, ir tikrai nesu iš tų moterų kurios parodo, kaip smarkiai tu man patinki, ir kad jau mane užkariavai. Aišku tikrai sakydavau, kad patinka, bet nerodydavau, kad viskas man be tavęs jau šakes…. To tikrai nėra. Ir jis vis pabrėždavo, kad jam patinka jog esu tokia na kaip čia išsireiškus, neprieinama galbūt. Tačiau tikrai ne šalta ir arogantiška. Taip, jį matau vieną arba su draugais. O, kad šeimą turi tai tikrai tikrai ne.
Bet ar neatrodyčiau kvailai jei paklausčiau to? Nes jei jis norėtų, manau jis man pasakytų nes tikrai žino, kad nerimauju. Prieš kelias dienas buvo situacija jog mieste yra dvi kavinės šalia viena kitos, ir pro langą matom vienas kito mašinas, žiūrim į jas, ir žinom, kad šalia esančioje kavinėje sėdi jis, o kitoje aš ir nei vienas nenuėjo pas vienas kitą…. tuo metu aš pietavau su drauge, jis su draugais. išvažynėdama mačiau, kad yra vaikinu kompanijoje
Atsiprašau už neryškius ir galbūt neaiškius sakinius ir minčių dėliojimus. Tiesiog labai pavargus ir su skaudančia širdim rašau
tikrai neleisčiau sau tylėti ir neklausti kodėl taip elgiasi, ne mano charakteriui.. jūs labai stipri moteris, aš tikrai pasidomėčiau kodėl mano jausmais žaidžia. geriau karti tiesa nei saldus melas ar žudanti TYLA. žinau ką reiškia kai žmogus tyli, šalia savęs turiu jautį vyrą, kurio visi pykčių sprendimai ar atšalimai būdavo ir dar dabar kartais yra sprendžiami tylą, tai man baisiau negu kad stipriai aprėktų.. esu liūtas, todėl man ir 5 minutes sunku nežinoti atsakymų į klausimus, kurie mane kankina. beto, sveikatai ne į gera kai tylit ir kenčiat pati…
Jis puikiai žino kaip jaučiuosi, nes aš jam viską išklojau kaip blogai elgėsi kad tris mėnesius tylėjo ir galiausiai vėl lyg niekur nieko atsirado. Pasakiau, kad to nebūtų daugiau, tų dinginėjimu ir nežinios kurios žudo. Jis tikrai žino, kad man idomu kaip jis ir kas negerai. Tačiau jis man to nepasako. O aš neklausiu, nes žinau jei pasidomėsiu jis manys, kad aš negaliu be jo. Aš tikrai žinau, kad jis taip manys. Nors iš tiesų taip ir yra. Vieną kartą mane jau buvo paleidęs, daviau jam šansą laikyti mane vėl. Tačiau ir vėl paleido, tai negi aš turiu jo ieškoti ir klausti kodėl paleidi mane vėl? o kalbant apie mano stiprybę, tai žiūrint į mane iš šalies, tikrai atrodau stipri moteris, nors viduje esu labai švelni ir trapi. Neslėpsiu, esu gan išvaizdi, visada pasitempusi, moteriška ir su šypsena veide. Vaikinų dėmesio man niekada netrūko ne vien dėl išvaizdos, tačiau ir dėl mano vidaus.Tačiau man jis visiškai nereikalingas, aš vertinu visai kitokius dalykus, kitokios mano vertybes. Tiesiog kažkokiu būdu moku pritraukti žmones. Ir nors turiu didžiulią charizmą, nepameluosiu pasakydama, kad mano siela švelni, o tas jam begalo patiko. Bet niekaip negaliu suprasti, kodėl jis išėjo vėl
Laikykis,mergyt..Pilnai tave suprantu. Mes su vaikinu taip pat prabendravome apie tris mėnesiu. Prieš dvi savaites viskas nutrųko,apsivertė ir iki pat dabar nežinau kas…. Dvi savaitės tylėjo,o šiandiena susitikom. Aš taip laukiau to susitikimo, ruošiausi, buvau labai laiminga… O bereikalo. Nes jis susitiko tik tam,kad viską užbaigtų… Pasakė,kad nenori manęs įskaudinti ir visa trauka man kažkur dingo. Kai klausiausi jo, atrodė, kad širdis plyšta… O dar reikėjo žiūrėti jam į akis ir apsimesti,kad viskas gerai, nuraminti jį, kad suprantu… Siaubingai jaučiuosi..o jau planavau sutikti antrąją Kalėdų dieną drauge.
supratau.. galbūt už to slypi kažkokios senesnės nuoskaudos.. nežinau nei jo nei jūsų metų – galbūt buvo vedęs ir nukentėjęs? todėl dabar atsargus. galbūt baimė kad jūsų neaprūpins ir mano kad jūs verta geresnio? gal jo savivertė žema ir jeigu jūs išvaizdi moteris tai tarsi jaučiasi nublankęs prieš jus.. dar daug klausimų užduot galėčiau… maniškis kai pradžioj draugystės dingdavo tai dėl mano sunkaus būdo.. sako myliu tave bet per sunku būt kartu ( buvau isteriška mergina, pikta, nervinga). na bet meilė kažkaip nugalėjo o ir aš pasidariau švelnesnė… gal stovi kita moteris tarp jūsų santykių? čia irgi tik prielaida.. nes aš tikrai linkus manyti ir iš asmeninės ir iš draugių patirties, kad kai vyrai dingsta, nors ir aiškina bet ką, kad laiko nebuvo ar dar ko,BET. yra vienas didelis BET. jeigu ta moteris jo gyvenimas, tai pirmo punkto (to dingimo) nebūna arba kaip sakiau iš draugių ir savo patirties – už to stovi kita moteris…
Kažkaip į knygą panašu man čia
Manau jis vedes, turi kita, arba tik zaidzia, jai noretu kasko rimto nepaleistu. O jus paleiskit jy ir sirdy palengves.
Ir aš manau, kad vedęs
manika@ stiprybės ir tau palinkėčiau. Užjaučiu tikrai jus, nes jau pažinau ir aš nusivylimo skonį. Sunku, kažką bepasakyti, kai ir pati esu panašioje situacijoje. Bet vis tik, gerai, kad jis atvirai pasakė, betjau dabar nesate nežinioje kaip aš. Nors tiesą pasakius net nežinau kas blogiau
beatuke@ ne jis tikrai nebuvo vedęs, bet deja nežinau ar buvo jis nuo moters nudegęs ankstesniuose santykiuose. Bet vis tik aš kažkodėl tokį variantą turiu, kad jis bijo įsimylėti mane. Gal tikrai kažkokia nuoskauda yra iš seniau. Nes vis kartodavo, kad nesiliauja manimi žavėtis, kad kiekvieną kartą mane sutikęs jis vėl randa priežastį manimi žavėtis dar labiau. Bet ar tikrai galima bijoti įsimylėti sau tinkamą moterį? Bet sakau, ta baimė tai tik variantas. Na dėl savivertės tai tikrai jis vertina save gerai. O ir aš šalia jo jaučiausi radusi sau tinkamą. Abu jautėmes vienas kito verti ir lygiaverčiai partneriai. Taip, jus visiškai teisi, jei vyras tikrai nori, jis visada atras savo moteriai laiko, ir negali būti kad va, problemos, nebuvo kada pranešti ir pan. Bet pirmąjį kartą kai jis tylėjo, tai aš tikrai žinau, kad jis turėjo rimtų problemų susijusiu su darbu. Bet tris mėnesius tylėti… tai to nepateisina. O dabar galbūt vėl darbo problemos ir ale nėra laiko kada man ką pranešti, tačiau kai kavinėje mus skiria tik tai 10 žingsnių jis nepriiena, tai apie kokias problemas mes kalbam…. Problema gali būti tik viena, kad galbūt jis tiesiog nebenori… nors niekad tikrai neleido abejoti tuo. O dėl kitos moters tai man taip pat sukasi šis variantas galvoje
Tai tikrai ne knyga. Pasakoju savo gyvenimą. Galiu net parašyti asmeninę žinutę ir pamatysite kas aš. nors iš tikro net nematau prasmės, kad tą daryti. Ši istorija tikrai tikra
Man galvoje sukasi, kad jis gali turėti kitą. Tik toks variantas lenda labiausiai į galvą.
O vedęs tikrai nėra, ir nebuvo niekada. Tikrai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
