Oi, apie šitus perlus aš galiu pasakot ir pasakot. Dirbu parduotuvėj, kuri yra tokiam rajone, kur tų pensijozų ateina ohoho, kiek… Tai kiekvieną dieną tenka su jais bendraut ir aiškintis, ir klausyt jų gyvenimo istorijų, ir priekaištų, ir retkarčiais – grožėtis jų kojų nuospaudom, išsipūtusiom venom, kurias patys, tarsi pasidžiuodami, rodo. Papasakosiu keletą greičiausiai galvon šovusių atvejų:
* Bobulytė sugalvojo pirkti dėvėtą megztinį, kurio kaina yra 0,99 lt. Prieina su tuo megztiniu prie manęs ir sako: gal nuleisit kainą? Aš net pasimečiau, sakau, ponia, tai kad nėra čia nuo ko nuleist jau tada ji taip patylėjo, pažiūrėjo, ir sako: o šis megztinis naujas, tiesa? Aš ir vėl pasimečiau… Sakau, kur Jūs rasite naują megztinį, kainuojantį 0,99 lt? ji susinervino, trenkė jį į šoną, ir nueidama pasakė: “blemba, šiais laikais nieko neįpirksi”.
* Jau kažkurioj temoj esu rašius, beeet… Žodžiu, pastebėjau, kad patys nemandaugiausi žmonės, visgi, yra vyresniosios kartos atstovai. Jie ištąso ir išplešia iš naujutėlaičių pakuočių pėdkelnes, kvepalus, visus kitus daiktus, nors prie pat gražiausiai stovi pavyzdys išpakuotas. Paskui atgal nieko nepadeda, nutrenkia ir nueina;
* Kartą moteriškė prisirinko visokių daiktų, kurių bendra kaina buvo tik apie 10 lt. Kai jai supakavau jos pirkinius ir pasakiau sumą, ji metė man ant stalo 3 lt, susirinko pirkinius ir PABĖGO. Senyvo amžiaus dama. Su skrybėlaite.
* O kiek ateina tokių, kurios, sverdamos maždaug 150 kg bando įlįsti, pavyzdžiui, į S dydžio sijoną… Visus drabužius ištąso, niekaip nesuprantu, kaip jos nemato, kad tas drabužis joms akivaizdžiai per mažas…
