Pencininkai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Aš suprantu, kad jie seni ir juos na, reikia taip sakant, gerbti už jų amžių. Bet jie nervina nerealiai.
Stotelė. Atvažiuoja autobusas. Laukiu, kol galėsiu įlipti, stoviu neprilipusi prie durų, bet ir ne per toliausiai, na stovėjau eilėj, bet nesigrūdau. Pencininkė šast tik ir įsispraudė į autobusą. Kabojo šikna lauke, galva viduj – svarbu autobuse. Kita pencininkė už nugaros pradėjo lėtai bet užtikrintai mane stumti į autobusą, kuriame pirmoji pencininkė vis dar netilpdama kybojo. Nei ką sakyt, nei ką daryt.
Paštas. Stoviu bendroje eilėje, prieš mane vaikinas ir mergina, aš trečia eilėj. Įlenda pencininkas ir šast tik pro tarpą ir bėgom prie ką tik atsilaisvinusio langelio. Nu tiek tos…bet kai į paštą sulindo visa govada šitų dievo dovanėlių ir ėmė mitriai bėginėti prie pašto langelių nepaisydami eilės, jau nervai neatlaikė. Aišku, kaip aš, pienburnė, drįstu prieš seną žmogų balsą pakelti ir jam aiškinti kažką? Kokia bendra eilė, mano laikais taip nebuvo…
Pasakokit savo nuotykius su tokiom personom
P.S. nesuprantantiems sarkazmo – pencininkas yra ne tas pats, kas pensininkas.
penSininkai
rimtai čia?
taip rimtai nes uzknisa skaityt, kai zodziai iskraipomi, ir dzin, kad cia toks tavo meginimas isreikst sarkazma.
nu negaliu niekuo padėt tada man neapsiverčia liežuvis tokių vadint taip, kaip reikia, nes jie patys ne tokie, kaip reikia.
Visada pamačiusi tokią situaciją prisimenu, kokioje aplinkoje, kokiai politinei sistemai esant jie augo. Juk negalėjo susiformuoti geros manieros, kai nuolat gyvenai nepritekliuje, buvai pratęs viską daryti “per pažįstamus ar per švogerį”, kai jauteisi viršesnis už kitus gavęs bananų be eilės iš po prekystalio, kai darbe vogti buvo normalu.
Jie neturėjo geros švietimo sistemos, jiems peršamos idėjos, kurių esmė buvo – eik lengviausiu keliu, džiaukis stangnacija.
Idomu pati kokia busi ju amziaus sulaukusi. Linkiu tolerancijos ir kantrybes ateinanciais metais!
taip, bet jie tokiu elgesiu rodo ne ką geresnį pavyzdį augančiai kartai.
linkiu gerų manierų kitais metais JUMS.
Oi, apie šitus perlus aš galiu pasakot ir pasakot. Dirbu parduotuvėj, kuri yra tokiam rajone, kur tų pensijozų ateina ohoho, kiek… Tai kiekvieną dieną tenka su jais bendraut ir aiškintis, ir klausyt jų gyvenimo istorijų, ir priekaištų, ir retkarčiais – grožėtis jų kojų nuospaudom, išsipūtusiom venom, kurias patys, tarsi pasidžiuodami, rodo. Papasakosiu keletą greičiausiai galvon šovusių atvejų:
* Bobulytė sugalvojo pirkti dėvėtą megztinį, kurio kaina yra 0,99 lt. Prieina su tuo megztiniu prie manęs ir sako: gal nuleisit kainą? Aš net pasimečiau, sakau, ponia, tai kad nėra čia nuo ko nuleist jau tada ji taip patylėjo, pažiūrėjo, ir sako: o šis megztinis naujas, tiesa? Aš ir vėl pasimečiau… Sakau, kur Jūs rasite naują megztinį, kainuojantį 0,99 lt? ji susinervino, trenkė jį į šoną, ir nueidama pasakė: “blemba, šiais laikais nieko neįpirksi”.
* Jau kažkurioj temoj esu rašius, beeet… Žodžiu, pastebėjau, kad patys nemandaugiausi žmonės, visgi, yra vyresniosios kartos atstovai. Jie ištąso ir išplešia iš naujutėlaičių pakuočių pėdkelnes, kvepalus, visus kitus daiktus, nors prie pat gražiausiai stovi pavyzdys išpakuotas. Paskui atgal nieko nepadeda, nutrenkia ir nueina;
* Kartą moteriškė prisirinko visokių daiktų, kurių bendra kaina buvo tik apie 10 lt. Kai jai supakavau jos pirkinius ir pasakiau sumą, ji metė man ant stalo 3 lt, susirinko pirkinius ir PABĖGO. Senyvo amžiaus dama. Su skrybėlaite.
* O kiek ateina tokių, kurios, sverdamos maždaug 150 kg bando įlįsti, pavyzdžiui, į S dydžio sijoną… Visus drabužius ištąso, niekaip nesuprantu, kaip jos nemato, kad tas drabužis joms akivaizdžiai per mažas…
Manau, jų pavyzdys yra daugmaž neutralus, nes mažai kas elgesį ar mentalitetą perima iš senelių, daugiau kas – iš tėvų. Jaunas kartas veikia kitos mados, kitoks žmogaus ir jo vietos pasaulyje suvokimas. Manau už kelių dešimčių metų ir tie pensijinio amžiaus žmonės bus visai kitokie. Net ir dabar jau neretai tenka pamatyti besišypsantį senuką, ar su Ipod’u.
Jūs gal apie kokią prosenelę kalbat? Nes mano senoliai puikiai žino ir kas mandagumas yra, ir mokslus pabaigę, o tikrai sunkiai augo, tėvai buvo išvežti.
Nesuprasdavau iki tol, kol a.a. močiutė nepradėjo sirgti senatvėj dažna liga, kai protelis pavažiuoja. Dabar nebeišeina pykti ant tokių “naglų” senolių, nes jie kvailėja su kiekviena diena, kad ir kaip daugumai sunku suvokti. Ar pykstat ant darželinukų, vaikų, kuriems tiesiog nedaeina į jų mažą galvelę, jog dėti kėdę ant stalo ir tada bandyti lipti ant jos – negalima ? Ne? Tai taip pat ir su dauguma senolių. Atrodo greitesni ir mitresni už jaunimą, pašneka kaip nuo kluono ir karvių bandos ką tik atsitraukę, bet galvelėj jau nebe tas.
Rimtai? Ar juokaujat? Gal dar poetus / rašytojus užsipulkit už žodžių iškraipymą, naujadarų kūrimą?
Stovejom su draugem stotelej pradejo pencininke pries veida mosikuot lazda ir sako: norit i snuki as jum ta lazda mes:ka? Ji: stalino anūkes jus bl… O kiti visi stotelej zvenge is jos
Geru manieru pas mane pakankamai. Atleiskit,kad nesikreipiau JUUUUUS
siandien tokia bobele stovejo vidury gatves ir lauke dievai zino ko… lauke kol kas nutrenks gal.. ir kai sustojau as, ji nuejo i kita juosta gatves ir ten vidury atsistojo.. taip bijojau kad neuzsoktu ant kapoto.. kol pravaziuosiu :/
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
