Pencininkai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Aš suprantu, kad jie seni ir juos na, reikia taip sakant, gerbti už jų amžių. Bet jie nervina nerealiai.
Stotelė. Atvažiuoja autobusas. Laukiu, kol galėsiu įlipti, stoviu neprilipusi prie durų, bet ir ne per toliausiai, na stovėjau eilėj, bet nesigrūdau. Pencininkė šast tik ir įsispraudė į autobusą. Kabojo šikna lauke, galva viduj – svarbu autobuse. Kita pencininkė už nugaros pradėjo lėtai bet užtikrintai mane stumti į autobusą, kuriame pirmoji pencininkė vis dar netilpdama kybojo. Nei ką sakyt, nei ką daryt.
Paštas. Stoviu bendroje eilėje, prieš mane vaikinas ir mergina, aš trečia eilėj. Įlenda pencininkas ir šast tik pro tarpą ir bėgom prie ką tik atsilaisvinusio langelio. Nu tiek tos…bet kai į paštą sulindo visa govada šitų dievo dovanėlių ir ėmė mitriai bėginėti prie pašto langelių nepaisydami eilės, jau nervai neatlaikė. Aišku, kaip aš, pienburnė, drįstu prieš seną žmogų balsą pakelti ir jam aiškinti kažką? Kokia bendra eilė, mano laikais taip nebuvo…
Pasakokit savo nuotykius su tokiom personom
P.S. nesuprantantiems sarkazmo – pencininkas yra ne tas pats, kas pensininkas.
Labai nemėgstu parduotuvėj eilėj stovėt su senesnio amžiaus žmonėmis, ypatingai moteriškėm, kai jos už nugaros. Prilimpa prie pat nugaros, alsavimą gali jų jausti, stengiesi pasitraukti, gauti daugiau erdvės, bet jos vis vien prilimpa prie nugaros ir stumiasi į priekį, nors vietos apsčiai. Matyt galvoja, kad kuo arčiau kasininkės bus, tuo greičiau aptarnaus, bet deja…
Gyvenimas toks trumpas, o metai taip greitai bega, kad mieloji ir pati nepastebesite, kaip busite viena is ju. Ir jus kamuos ligos, vis reciau uzsuks i svecius vaikai, anukai uzleks pensijos diena, jausites nelaiminga, nereikalinga, “kieti” jaunuoliai neuzleis vietos autobuse, paste lieps stoti i eiles gala (nors jums permusines sirdis, truks oro, siaubingai skaudes kojas ir t.t.) , jums drebes rankos, skaiciuojant paskutinius eurocentus parduotuveje, bet visiems bus PX.
Tad pamastykite jaunuoliai, kol esate jauni, kodel tokie nepakantus, kodel negerbiate zmogaus, nuejusio ilga gyvenimo kelia, davusio gyvybe jusu tevams, jums. Is kur tiek neapykantos? Juk visu musu laukia ta pati, ar bent jau labai panasi ir tikrai netolima ateitis.
Tamsta matyt bus viena iš tų taip erzinančių penCininkų
Vajei, jus padirbkit kokioj aptarnavimo sferoj kur reikia su pensininkais kas diena bendraut, tada burbekit, manes toks elgesys isvis nebestebina, jau geriau pasilaikykit pykti sau, nes tuo jie nepasikeis Galbut sena jus busite dar ne tokia nukvakusi
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
