Mmm, kokia faina tema Laimingų akimirkų patiriu nemažai, bet labiausiai įstrigusios pirmiausia į galvą šauna kelios. Viena – per 300 ežerų ralį prieš porą metų. Tarp dviejų ralio dienų nakvojom palapinėse prie ežero su draugais, susikūrėm laužą, daug šnekėjom apie gyvenimą, planus, o vakaras buvo toks šiltas šiltas. Pradėjom dūkti, taškytis vandeniu ir galiausiai su visais rūbais išsimaudėm, o vanduo buvo nerealus. Dar paplaukiau toliau, pakėliau akis į dangų, o jis visas buvo tirštai nusėtas žvaigždžių. Toooks nerealus pasigėrėjimo ir pilnatvės jausmas apėmė Dar pamenu, kaip buvau Japonijoje ir pakilom į Park Hyatt viešbučio barą pačiam viršutiniame aukšte, kur buvo ir filmas Lost in translation filmuotas. Atsistojau prie milžiniško lango, visas Tokijus po kojom, ir pro žiburių jūrą nesimato, nei kur žemė, nei kur miesto pabaiga. Pasijutau kaip patekusi į kažkokią kitą erdvę, kaip filmo aktorė ar kaip sapnuočiau
