Vaziavau didziuliu greiciu su motociklu pro ezerus ir kalnus svieciant saulei. Buvo tobula

.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Mano dvi megstamiausios akimirkos: pirma, kai pasipirso Romoje po zvaigzdetu dangumi, ten, kur pirmakart kartu apsigyvenom! Antra, kai nakti (3ryto) mylimasis pakele ir sako: einam paziureti, kaip zvaigdemis lyja isejus i lauka, prie baseino lauke sampanas, tai dar ir issimaudem kol ziurejom ir sededami baseine gerem sampana ir stebejom zvaigdziu lietu.. Buvo rugpjutis dar dabar prisiminus sita akimirka ir pokalbius saldu sirdelej daros)

Metus laiko nemačiau tėčio. Sėdėjom virtuvėj, gėrėm arbatą, keturias valandas kalbėjom, dar ir tylėjom. Buvo taip gera ir ramu. Aš tėvelio dukrelė.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Senokai karklej per festivali su vaikinu sokom lotynu sokius ir po juoko ir geru emociju paskui gerejomes zvaigzdetu dangu, juros osimu, smeliu. Ta karta tikrai nieko daugiau netruko ir nieko nenorejau,nes uzteko tik jo salia Gan panasu i autore, bet buna kai surandi paprastuose dalykuose kazka nepaprasto.

Mokyklos laikais labai labai patiko grupė Good Charlotte ir su draugėmis važiavom į Taliną dėl jų, o po 1-2 metų ir į Berlyną. Tai tokio adrenalino ir laimės pliupsnį tikrai nežinau, ar kažkada jaučiau labiau, nei kai stovėjau pirmoje eilėje ir rėkiau visus dainų žodžius.

Kai būni su savo artimais draugais, šeima ir tas jausmas, ko gali daugiau reikėti

Blemba, as visai banaliai gal:-) bet atbuvus dekretiniuose 3 metus isejau darban. Ir supratau, kaip gera grizti i mylima darba, i superini kolektyva ir kasdien jausti zmoniu pagarba:-)

Nereali akimirka yra ta,kai vaikštau po kapines,kai pamatau jauno žmogaus kapą,ir suprantu,kokia laimė yra GYVENTI… Viską matyti,žinoti,jausti,patirti,juoktis,džiaugtis,nustebti,mylėti…ir t.t. O tas jaunas miręs žmogus jau niekada nieko nebepatirs,nebepamatys,nebepajaus…;( Tokiomis akimirkomis visada užplūsta didelis laimės ir pilnatvės pojūtis

Ryte vartėmės su vaikinu lovoje, tingiai, nenorėdami keltis… ir jis tyliai man į ausį pasakė: “Myliu tave.”

Tai nebuvo pirmas kartas, kai tai man sakė, tai nebuvo pirmas rytas, kai gulėjau jo glėbyje, bet tai buvo ta akimirka, kai leidau sau tuo patikėti

O man pati geriausia akimirka buvo kai baigiau mokyklą(nors mielai grįžčiau), bet ta euforija kuri apėmė gavus atestatą buvo “wow”

Mmm, kokia faina tema Laimingų akimirkų patiriu nemažai, bet labiausiai įstrigusios pirmiausia į galvą šauna kelios. Viena – per 300 ežerų ralį prieš porą metų. Tarp dviejų ralio dienų nakvojom palapinėse prie ežero su draugais, susikūrėm laužą, daug šnekėjom apie gyvenimą, planus, o vakaras buvo toks šiltas šiltas. Pradėjom dūkti, taškytis vandeniu ir galiausiai su visais rūbais išsimaudėm, o vanduo buvo nerealus. Dar paplaukiau toliau, pakėliau akis į dangų, o jis visas buvo tirštai nusėtas žvaigždžių. Toooks nerealus pasigėrėjimo ir pilnatvės jausmas apėmė Dar pamenu, kaip buvau Japonijoje ir pakilom į Park Hyatt viešbučio barą pačiam viršutiniame aukšte, kur buvo ir filmas Lost in translation filmuotas. Atsistojau prie milžiniško lango, visas Tokijus po kojom, ir pro žiburių jūrą nesimato, nei kur žemė, nei kur miesto pabaiga. Pasijutau kaip patekusi į kažkokią kitą erdvę, kaip filmo aktorė ar kaip sapnuočiau

Naktį atvažiavę su dviračiais prie jūros su vaikinu išsimaudeme nuogi, pagulėjome kopose žiūrėdami į dangų. Buvo šilta ir nuostabu

Sukūriau cs servą.

Kai buvau labai maža, labiausiai įstrigęs prisiminimas, kai laksčiau po pievą, kurioj buvo vien pienės. Pamenu, visa pieva buvo geltona geltona, o ir diena saulėta. Toks šiltas vaikystės prisiminimas Dar, kai su pažįstamais važiavau baidarėm plaukiot ir nakvojom prie upės, naktį sūpuos su draugėm, dangus žvaigždėtas, girdisi kaip čiurlena upelis..Taip gera prisimint…