Nu man tai atsiprašau, bet tikrai nesąmonė atrodo, kad jeigu jau kyla kažkokių abejonių – reiškia ne tavo žmogus. Visko pasitaiko, būna barnių, kai jau norisi trenkt durim ir eit savais keliais, nes daugiau negali, dusina tiesiog kažkas iš vidaus. Bet praeina kelios minutės, valanda, gal kažkam kelios dienos, pradedi galvoti ir supranti, kad nėra viskas taip blogai, kaip atrodė tą minutę. Santykiuose būna geresnių ir blogesnių dienų, bet dėl pastarųjų nepulsim iškart skirtis. Aš manau, kad reikia stengtis abiems puoselėt tuos santykius, jeigu jau abejojat kažkuo, pasikalbėkit ir nelaikykit viduj, gal ir jis taip pačiai jaučiasi? O gal jis jum padės atsikratyt abejonių? Tik netylėkit, nes tai nieko neišspręs
(nežinomas) (archyvas)
