(anonimas) (archyvas)
Mes kartu 7 metus, nesam nauja pora – vienas kitą puikiai pažįstam. Dėl to taip ir baisu. Galėčiau ir vėl nesiskirti ir gal net laimingai gyventi, bet širdy visada kirbės mintis “o kas, jei”. O jei jau nuspręsiu tekėti, nenoriu skirtis ir ieškot laimės kitur, man santuoka labai svarbi.. Bet baisu net pagalvoti kaip jį įskaudinčiau, visgi nėra taip, kad man jis visai nerūpėtų – dalimi širdies aš jį vis dar myliu, bet tuo pačiu ir matau, kad na nebegalim taip ir toliau gyventi..
