Tikrai moterys gali būti draugės. Bet tam reikia arba nepaprastai daug sėkmės, jog sutiktum būtent tokio tipo merginą ir sutiktumėt viena su kita arba daug daug kantrybės, laiko ir darbo. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jei viduje kalė budi, tai vėliau ar anksčiau ji išlys ir tokioms panoms draugystė neįmanoma, nebent su lygiai tokio pat tipo. Tarkim aš turiu vieną pačią artimiausią už kurią galvą padėčiau ir ji taip pat. Mus ne draugėm, o sesėm vadina visi artimi, būna kviečia kurią nors į gimtadienį ar šiaip kur nulėkt tai taip ir rašo “pasakyk ir sesei”. Viskas grynai sueina į vidaus savybes. Gal čia kokie feromonai suveikia, jog nei ji manęs, nei aš jos kaip konkurente nematau, o kaip elementarų dalyką – kaip dešinę ranką ar koją.
(nežinomas) (archyvas)
