nesu didelė skaitovė, tačiau norėčiau paprieštarauti; čia galbūt galėtų būti taikoma senesnei literatūrai iki XX a. vidurio, nes moterys visose srityse užgožtos buvo vyrų, tačiau ir koks Putino Altorių šešėly net vimdė nuo Liudo Vasario savijautų ir vidinių monologų, taip kad čia manau labiau nuo autoriaus priklauso kiek jis į save susitelkęs. Moteriška literatūra man visų pirma asocijuojasi su Ivanauskaite, jos kuriamu magišku realizmu, mistika, įvairiais vingiais, nepriklausomais charakteriais, jokių virkavimų. Moterys emocionalesnės už vyrus, atrodo jos spalvingesnes emocijas išgyvena, geriau jas aprašo. o Hemingvėjus labiau vyriškas rašytojas, nei universalus. Na žodžiu, visi skirtingi, labai priklauso nuo paties kuriančio žmogaus.
(nežinomas) (archyvas)
