Mes tai nelabai galim dieną ganją rūkyt, nes kaimynai čia tokie… Specifiniai, galima taip sakyt. Tai tik šiaip parūkyt į kiemą išeinam, o vakare jau žalumynus pešam.
Atsikeliu irgi 2 valandom anksčiau, tik mokausi šiek tiek, tipo kuriuosi ateitį, kuria jau pati nebetikiu. Paskui į darbą, grįžtu po 9-12 valandų, kai jau būna vakaras, ir taip kasdien, tik dabar savaitgalis, tai dar nuobodžiau, nors ir tas darbas nepatinka visiškai, užknisa, tik gyvent iš kažko reik. Po savaitgalio nuėjus į darbą šefas klausia, ką veikiau, tipo “šopinaisi? kube siautėjai? gaminai *kažką panašaus kaip fazanas vyno padaže*?” ir pan., į viską atsakau “NE”, tai palaiko keistuole, kad neveikiu “nieko normalaus”.
Vakar draugui pasakiau, kaip maždaug jaučiuosi, kad viskas nuobodu, bet ir nieko nenoriu, sako, kad gal einam šiandien kažkur. Bet irgi nenoriu, reiktų susitvarkyt, pasidažyt, apsirengt kažką normalaus – meeeeh… O ir jis nenori eit niekur, matau juk. Norėčiau prisigert, bet tada reiktų eit į parduotuvę, paskui valgyt gamint. Nenoriu…
Vo, ir aš išsikalbėjau čia.
