Atitikom tai kaip reikalas
Man darbe galima atrodyt beveik belekaip, svarbu, kad patogu ir daugmaž normaliai, tvarkingai tipo. Paskutinį kartą dažiausi per naujaką turbūt, draugas pastebėjo, kad plaukus dažyt reiktų man, nes nuaugo – nu bet pofig yra, darbe su kepure reik būt, o daugiau niekur neinu, tai nieks ir nemato, koks skirtumas, kaip atrodau
Mane irgi rūkyt kasekus užkniso, bet nežinau, ką daugiau veikt, apart totalaus vegetavimo. Ir jau net nebegąsdina, tas jausmas, kad ir baigsiu dienas kaip nieko nepasiekęs totalus nulis. Prieš tai depresavau dėl to, dabar turbūt jau susitaikiau…
(nežinomas) (archyvas)
