21 dar labai mažai – ateityje dar apie 60-70 metų gyvenimo Ką paskui reiks veikt, jei dabar skubėsi suaugti? Mano manymu, šeimai laikas tada, kai savo vaikam gali perduoti ne tik meilę, bet ir patirtį, įspūdžius, įkvėpimą. Nepamiršiu, kaip mano mama pasakodavo apie savo varžybas, rodydavo nuotraukas iš kelionių, žygių, prisimindavo visokias nesąmones iš jaunystės ir t.t. Faina žinoti, kad ji turėjo gyvenimą prieš mane ir motyvuoja siekti daugiau

27 vaiku nera, santuokos nera, turiu vaikina.Apie vaikus , negalvojam, tiesiog per daug mylim savo gyvenima, savo laivsve Karjiera buvo, tik alga per maza, dirbu.paprasta darba be jokio streso .O tos kurios 21 prisidaro vaiku, manaįu nemyli saves.

Laisve

O as priesingai nei visos. Man 21 bet abu su draugu zengiam zingsnius link bendro gyvenimo. Ruosiames gyvent savo buste bet ne nuomojamam o paciu uzdirbtam. Keliu metu begi noriu ir vestuviu ir vaiku teisingai sako kad amzius ne metais skaiciuojamas. As issilaksciau jau kokiu 17 metu dabar noriu tik savo mylimo vyro salia!

O panos patarkit ką man daryti, kai turiu svajonę būt jauna mama, bet nenoriu gimdyt 21 metų D

mane gyvenimas privertė anksti praadėt savarankišką gyvenimą. man 22, o su vaikinu kartu gyvenam jau gal 2 metus, ilgiau nei pusmetį turiu rimtą darbą, jau esu baigusi ir mokslus. Tačiau vaikų dar nesinori, norisi pagyventi sau, keliauti, valgyti kavinėse, eiti į kiną kada nori, išlėkti kur ir kada nori. kiekvienai skitingai, svarbiausia – gerai jaustis. aš pvz džiaugiuosi gyvendama ne su tėvais, mažiau kontrolės, perdėto rūpesčio, esu individualistė tai gal todėl man taip

@vaflis, tai palauk 22 metų

Žiūrint kiek išgyvensi, jei sulauksi gilios senetvės, tai tau dar labai mažai, o jei nepavyks sulaukti, tai jau tau daug, nešvaistyk gyvenimo;)

normaliai nei mažai nei daug.

Pažystu merginas kurios nuo 18 metu gimdo, kitos kaip aš apie vaikus net galvoti nenori, trečios- moterys 40m. tiktai pirma vaika gimdo arba išvis atsisako ju tureti.

Ne vaiku turejime yra rimtas gyvenimas. Nes tada lietuva turetu daug jaunu ir rimtu mamyčiu

Rimtas gyvenimas gali būti ir nesedint vienoj šaly o pvz. savanoriaujant ir keliaujant. Priklauso nuo to kas tau yra rimta.

rimta gali būti -studijos, gyvenimas barake ir darbas Droge.

Arba- tureti vairuotoja, meiluži ir būti direktore.

Rimtumas manau prasideda tada kai tu žiuredama i savo gyvenima matai ne vien tūsus bet ir kitus dalykus, dirbi ir savo problemas nenustumi tevams o sprendi pati.

Gali būti mis rimtumas ir būti viena, tureti šunu ir vaikina .arba ne. Ir tegul kas nors tik pasako jog tai ne rimta

Nereikia bandyti save istumti i kažkosius standartus-darbas-namai-vaikai.

Nežinau… Man prieš porą dienų 26 suėjo, esu jauna mamka, džiaugiuosi gyvenimu Ir tai dar kartais galvoju jog anksti, bet nesigailiu Yra tokių, kurios ir 17-18 jaučiasi labai subrendusios, svaigsta apie šeimą 21 pats laikas džiaugtis jaunyste ir nesukti galvos dėl tokių dalykų

Kai man buvo 21 taip pat galvojau…dabar man 23, dar tik pradejau studijuot pirmam kurse (nes pries tai buvau uzsieny ir vienus mokslus meciau), vaikina netinkama irgi meciau, gyvenu tik del saves, aisku, dirbu prastai apmokamai darba uz minimuma, su tevais jau seniai negyvenu, apie vaikus net neturiu minties vien is finansines puses, nors kartais prisibijau del to biologinio laikrodzio, nes ir veide jau pastebiu pirmas rauksleles

Man 30metu caimans jau 9 ir 6 metai, as jau laisvai galiu planuoti savo laika, o mano bendraamzes tik dabar vaikus gimdo, nenoreciau daugiau to. Dabar yra tas laikas kai galiu gyvent Del saves ir vaiku. Ir tikrai nesigailiu, kad esu jauna mama. Bet kiekvienam savo ir jei dar nera poreikio seimai nereik skubet.

Man 21. Aš atsibaliavojau per akis 16-18 metų, todėl dabar nebetraukia nei jokie klubai, nei pirtelės per naktis ir prisigėrimai iki kuomos. Tačiau ir vaikų dar nenoriu Norėčiau tokių metų ištekėt (deja, impossible ), bet vaikų norėčiau turėt tik po kokių 7 metų… Gyvenu pas tėvus, buvau susižadėjus, dirbu, mokaus- iš emės gyvenu gerai ir tuo džiaugiuos. Atrodau….sakyčiau pagal amžių, bet kai perku alkoholį arba cigaretės kartais prašo dokumento, kai tuo tarpu, mano baliavojimo laikotarpy (16-18m.), niekas niekada ir niekur neprašydavo, kad parodyčiau pasą

Kai man buvo 21, gyvenau barake, studijavau, dirbau nekazin koki darbą… Maniau ateity susikursiu apie 35metus dabar 25, turiu automobili, savo butą, du darbus labai mylimus ir vaikiną susiradau

man tuoj 21, studijuoju, nedirbu, gyvenu barake. Apie santuoką, vaikus, šeimą dar net nesvajoju, net neturiu vaikino. Iš išvaizdos gal ir atrodau vyresnė, paso perkant alkoholį jau niekada neprašo, bet viduj jaučiuosi dar vaikas. Kol kas dar noriu pasimėgaut jaunyste, pakeliaut, pasilinksmint

Esu tos nuomones, kad nereikia skubeti gyventi. Manau jaunyste zmogui turi trukti kuo ilgiau, jis privalo tureti galimybe buti nuo nieko nepriklausomas, tusintis, keliauti, pramogauti. Na bliamba, kai tu jau 21 metu turi vaika, tavo gyvenimas jau nebe tavo. Net niekur neisleksi i ilgesne kelione, nes visa laika parinsies del vaiko, o ji kartu veztis tikrai ne i kiekviena kelione gali. KLube iki paryciu besitusinant manau jau irgi jaudinsies kaip ten tavo vaikas, ar jis neverkia, ar jis tavs nelaukia. Jau tikrai nebe tas kai tu esi tiesiog laisvas paukstis.

As manau, kad rimtas gyvenimas turetu prasideti nuo 30 metu. Lietuviai aisku ims putotis, kad velai ir pn. Taciau daugelyje saliu, kurios tikrai daug labiau stipresnes dauguma atzvilgiu uz Lietuva zmones kuo ilgiau gyvena tik sau. Ir karjera kurtis gali sau nekubedamas, nebegdamas po darbo paimti vaiko is darzelio.

Is kitos puses, kiekvieno pasirinkimas kaip gyventi. Jeigu zmogus labai anksti nori seimos, tai aisku, tegul. Daznas atvejis ir toks, kad tas zmogus neturejo tevu, neturejo stiprios seimos, paramos, globos, taigi jis nori visa tai susikurti pats ir kuo greiciau. Visokiu atveju yra