21metai – daug ar mažai?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, prisiskaičiau čia temų, kur 21metų merginos pasakojasi apie vaikus, nėštumus, šeimą, turi nuosavą būstą ar verslus… O aš dar nekalta, neturėjus jokios darbo patirties, trečiakursė studentė. Nieko neturiu, gyvenu pas tėvus, tokia atsilikus jaučiuosi… Ir kas liečia išvaizdą, kaikurios 21metės man tokios moteriškos atrodo, o aš tokia paprastutė.. Ar yra dar tokių nesubrendėlių kaip aš? o gal 21metai dar tikrai per mažai rimtam gyvenimui?
o jezau as tai isvis, uz menesio 23 metais, mokslu nebaigiau, patirties neturiu, pinigu neturiu, teisiu neturiu, vaikino neturiu, nesu savarankiska, vaikus mintis net nukrato visiskai pasimetus gyvenime
vaiku nuo 18 metu as irgi nesuprantu. Ka tu gali duoti vaikui, pati tik is mokyklos suolo islipus, gyvenimiskos patirties beveik nulis? Dar zmogus pats saves neatrades, kiek visokiu galimybiu atsiveria, patirciu ir pan. Reikia ta pasiimti is gyvenimo. O ne su paauglystes o pirmu bernu po 12 klasiu jau seima vaidinti. As 18 save irgi ooooj kokia protinga pamenu taip, nebuvau durna, bet po mokyklos gyvenimo tempas ir viskas tieeek pasikeite, kad visai kitu zmogum tapau. Iki 21 metu gyvenau… nu labai jau spalvingai visko buvo, tai ta gyvenimiska patirtis, ir gera, ir skaudi mane tikrai labai labai labai paveike ir jei nebuciau visko patyrusi, tikrai dabar tokia nebuciau. Ir po 22-tro gimtadienio prasidejo visai kitas gyvenimas. Pradejau megstama veikla, atsirado rimtas vyras, kokio visada norejau, turiu daug ambiciju ir planu, viskas einasi pagal plana ir net dar greiciau, tobuleju ir kitoje, iki tol man svetimoje veikloje – mokausi is vyro , itrauke mane is savo reikalus ateina laikas surimteti, bet man naturaliai tokiu tempu. Si menesi 23 ir galvoju kiek visko jau buvo, kas dar laukia vasara galbut vestuves, negalvojau, kad taip anksti DDDD
visokiu yra,ne visoms tokiu metu dar vejai galvoje. as nuo vaikystes esu labai rimta,nedomina manes nei baliai,nei klubai ir t.t. jei ne visu poziuriai i gyvenima sutampa- nebutina smerkti kitu. tiesiog,esu uzaugusi inteligentiskoje aplinkoje,todel jau vaikysteje kartu su mama labai daug apkeliavome. dabar siekiu mokslu,turiu rimta drauga,gyvensime jau labai greit kartu,galvojame apie suzadetuves,o veliau- kaip gyvenimas duos. duos vaiku-auginsim,neduos- bus ju veliau. ne visiem viskas tuo paciu laiku.
rakija klezmer orkestar
Viskas,ką darote yra jūsų pačios pasirinkimas.Gyvenimas jūsų tikrai nevertė gyventi su vaikinu.Mokslus tokių metų dažniausiai jau visi yra baigę arba baiginėja,na o darbas,kiekvienam savas,kažkas “rimtą” randa brandžiame amžiuje,kažkas neranda niekad.
ir dar stebiuosi, kaip kai kurie aplinkiniai nustemba, kai 24-26 metu merginos pasako, jog neturi vaikino, negyvena kartu ar nesusituokusios. Ju klausia: tai ko tu lauki, kada vaikus gimdysi, tau jau tiek metu DDDDDDD
@ymcmb20 tiesiog priprate prie seno seimos modelio.kaip ir minejau,vieniems taip,kitiems kitaip as laimes laiku nematuoju,va iki kada galiu,o kada jau nebe.viskas priklauso tik nuo poziurio.jei ziuresime taip,kad sukuriame seima 30ties ir tada baigiasi gyvenimas-tokiais ir liksime,su pasibaigusiu gyvenimu. na,o jei mokesime i viska zvelgti pozityviai,net 21neriu nei seima,nei vaikelis (kaip pavyzdys) netrukdys,nes mes suprasime,kad gyvenimas ties tuo nesibaige.
butent, nes yra suvokimas, kad seima, vaikai tai nera galutinis tikslas ir nestabdo augti, tobuleti, kaip atskirai asmenybei bei visa tai pernesti i seima, kad ji butu tvirta, darni ir sekminga
@ymcmb20 spaudziu desine
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
