Abu elgiamės kaip vaikai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Turiu vaikiną, kuris yra man be galo brangus ir myliu jį. Tiesiog abu esame labai principingi ir elgiamės vaikiškai. Anksčiau patiko vaikiškumas ir laisvesni santykiai, bet dabar jie smaugia kaklą ir net jaučiu, kad man vystosi depresija…
Per kovo 8-ąją jis mane labai gražiai pasveikino su Moters diena. Sekančią dieną aš pasiūliau jam susitikti, sakė, tikriausiai negalės, bet labai nori ir parašys dar kaip kas. Sekančią dieną nesulaukiau jokios žinutės, o žinau, kad užsiėmęs tikrai nebuvo. Nuo to laiko visai nebendraujam. Be priežasties. Tiesiog nei aš, nei jis principingai nerašom vienas kitam, nors nesame net susipykę.
Šiandien mokykloje prasilenkėme, jis sustabdė mane, paklausė kaip sekasi ir paprašė paskolinti centų, kad galėtų atsišviesti lapą. Noro su juo kalbėtis nebuvo, jaučiau pyktį ant jo. Nors jį pamačius linko keliai ir net drebėjau, visad širdutė plaka greičiau jį pamačius. Greitai sukrapščiau jam tuos centus ir pabėgau. Einant iš mokyklos vėl prasilenkėme, jis apsimetė, kad net nemato manęs…
Anksčiau toks elgesys neužkliūdavo, o ir bendraudavome normaliau… Jausmai jam labai stiprūs, bet kaip derėtų elgtis – nenumanau. Rašiau jam, siūliau susitikti, tačiau jis nenorėjo. Pats nerašo, o mokykloje džiaugiasi pamatęs. Jaučiu, kad tokie santykiai toli nenuves, bet jaučiu, kad negaliu be jo artumo ir šilumos. Ir dabar verkiu, kad tokia situacija ir nieko negaliu padaryti.
Kaip jums atrodo ši situacija iš šono? Kaip jūs elgtumėtės mano vietoje?
Kiek jums metų?
Paklausk tu jo tiesiai šviesiai ar nori dar toliau būti pora, dėl ko taip elgiasi ir tiek.
Man 18, o jam 19 ;D
Tuomet tikrai elgiatės kaip vaikai man buvo panašiai, abu nežinom ko norim, abu elgiamės kaip vaikai, bet buvau linkusi nusileisti aš. Tačiau viskas žlugo ir sugriuvo, nes nesikalbėjome. Santykiuose svarbiausia pagarba, pasitikėjimas ir kalbėjimasis kalbėkit, kalbėkit ir dar kartą kalbėkit. Išsiaiškinkit ko norit vienas iš kito, bet tikrai ne lauk, nes neaišku kur tie principai nuves
Čia ne depresija.
O šiaip, kaip bebūtų keista, mane ilgą laiką žavėjo tokio pobūdžio santykiai su “visokiom nesąmonėm”. Ir yra taip buvę, kad nesusipykę, bet savaitę kits kitam neskambinom. Galiausiai po kiek laiko vis tiek kažkuris nusileisdavo. Pati esu iš tų principingųjų, belieka džiaugtis, kad antra pusė be principų.
Man ir patikdavo. Jis kol kas pirmas vaikinas, su kuriuo galiu būti savimi. Galiu durniuoti, nusišnekėti, jis supras ir kvailios kartu. Taip dabar to trūksta.
metafizine_siuksle, kaip bendrauti po savaitės ar savaičių nebendravimo be priežasties? Pykti ar vaidinti, kad viskas labai gerai, nors tikrai gerai nesijaučiu?
Pasikalbėk su juo.
Laukiu daugiau jūsų pasisakymų
Matot, pirma aš jam rašyt nenoriu… ;D Parašytų jis man, tai bent žinočiau, jog nors šiek tiek jis nori su manim bendraut ;D
reikia KALBĖTIS, viską išsakyti ką manai, ko nori.
Mano manymu, tau reiktų tiesiai šviesiais pasakyti, kad tavęs tokie santykiai netenkina. Juk, kaip suprantu nesijauti laiminga, taip ir pasakyk jam. Jeigu tu jam esi tikrai brangi, jis padarys išvadas, o jeigu ne.. vadinasi tau su tokiu nepakeliui Tik negalvok apie blogiausia iškart ir nenuleisk rankų, tik pasikalbėję viską išsiaiškinsit
taigi susitikit, pašnekėkit. Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis, ir poroje net menkiausias problemas spręsti dviese. Forumas poros niekada neišgelbės. Sėkmės
Dėl to nerašymo. Aš irgi visada nenorėdavau rašyti pirma ir panašiai. Ir nerašydavau tiesą sakant. Ir tai tikrai nėra gerai, nes man pasake, kad jam tada atrodo, jog jis man nerūpi. Taigi neklausyk tų kvailų principų
Mokykloje kai buwau tavo metu,teko matyti pilna tokiu situaciju is draugiu puses su sawo waikinais,tai galiu tik tiek pasakyti tokia “draugyste” toli nenuwes,nes ji ateities neturi..mano nuomone mokykla tikrai netinkama wieta poruotis nes nieko neiseina,prasideda “atsalimai” ir kartu nebuwimas,galbut perdaznas matymasis mokykloje wisa tai gadinapamenu ir as toki atweji kad su waikinu draugavau is sawo mokyklos na ir nebuwo taip kaip su kitais…jis man neturejo laiko,as jam,nes budavau su draugemis,tai tik prasilenkdavom,labas ir wiso ir pamenu kad labai kwailai jauciausi nes man taip pat atrode kad jau wiskas,santykiu krize atrode kad wisiskai is jo nesulaukiu demesio…kas mane kamavo;DD tada prasidejo pawydo scenos ir aciu diewui jis pirmas baige 12ta klase o as ten likau 11 toje.prasidejo wisai kita draugyste…zodziu manau mokykloje draugauti VISISKA NESAMONE!!!
ketinau ir as rasyti kad pasikalbek, bet pagalvojau kiek laiko esate kartu pradzioje ir man taiop budavo kad sermatijies pati rasyti o nervuojies ko jis neparaso
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
