Ar čia tik man vienai taip atrodo?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės,
iš karto atsiprašau už anonimą, bet kai pastaruoju metu čia “sutikau” tiek daug panelių, kurios yra iš “mano rato” , tai tiesiog nesinori, kad po to pasklistų kalbos.
Nuo ko čia ir pradėti.. Turiu vaikiną, draugaujam 4 mėnesius, atrodo viskas gražu viskas faina, bet iš tikrų taip nėra. Pradedu suprasti, kad iš to susižavėjimo juo, iš meilės, kurią jam manau jaučiu tikrai aš “apakau”.. Esu tokia, kuri stengiasi visad padėti, visad patarti, apkabinti, prisiglausti, pabučiuoti, parodyti šilumą ir meilę na vienu žodžiu esu atsidavusi jam. Na o kalbant apie vaikiną.. Jau atsibodo, kai užėjus pas jį į kambarį jis sėdi prie kompo, aš sėdžiu ant sofkutės, ten teliką įsijungiu, dar ką nors, po kurio laiko aš tiesiog imu jo pasigesti, jis taip ir neprieina prie manęs atsisėsti šalia, taip ir neapkabina, ir nepabučiuoja kol to nepadarau aš.. TAIP VISAD. Kai pasakau, kad jį myliu, jis pasako “aš irgi” ir tai būna viskas, ko galima iš jo sulaukti, jis niekad pirmas neištaria tų žodžių.. Atrodo tikrai galiu kai kurių dalykų dėl jo atsisakyti, ten suplanuotų išvažiavimų į namus, (nes esu studentė), jei esu suplanavusi išlėkti apsipirkti ir žinau, kad ir jis eitų, aš galiu palaukti jo ir pusvalandį i valandą ar pan., tačiau to iš jo pusės niekad nesulaukiau ir manau vargu ar sulauksiu.. kai jis gulėjo ligoninėje, lankiau kas dieną, ieškojau vaistų po visą miestą, nes tądien niekas nedirbo, po visko jis pasakė: pasikeisiu, būsiu kitoks. Praėjus kelioms dienoms po to, padovanojo gėlių, buvo dėmesingesnis, bet tik tiek, tai tetruko vos kelias dienas.. na ir daug daug panašių situacijų..
nežinau kaip elgtis, ką daryt. Atrodo, pasakau sau: viskas, palauk, kol jis tavęs pasiges, palauk kol jis pats pas tave ateis, bet aš nesugebu, nebemoku būt be jo…. vis atsileidžiu.. aš juk mergina, man reik ir apkabinimų, ir bučinukų.. reik šilumos..
Iš visos, nors ir painios, bet manau daug ką pasakančios istorijos, ir jums atrodo, jog jis man tikrai per mažai dėmesio skiria? ar čia, kaip jis pasakytų, “viską tik išsigalvoju”?
buna tokiu, tiesiog neparodo savo jausmu
manau, kad tau laikas išsigydit nuo tokios meiles. šiais laikais labai daug infantilių vaikinų, kuriuos reikia globoti, mylėti, plauti jų “trusikus”. ir kas idomiausia jie tai priima kaip normą, tačiau patys nesiruošia atsakyt tuo pačiu. tavo vietoj bėgčiau kuo toliau, nes nieko gero nebus. o dar isivaizduok, kad tu už jo ištekėjai – vaikai, darbas, namų ruoša ir tavo “mylimas” vyras, kuris ir piršto nepajudins. patikėk pati tai patyriau. fui, fui.. . daugiau to nenoriu. ir patikėk vyrai nesikeičia, juos galima perdirbt, bet galutinis rezultatas nepatiks niekam.
man 21. jis vyresnis.
na mieste ir mes visad už rankučių vaikštom.. na aš nesakau, kad va jis visas tas kelias valandas turi būti prie manęs prilipęs, na čia jau nesąmonė, tačiau, mano galva turi būti ir saldžių akimirkų poros gyvenime. ir man jų, deja, per maža
o kiek tau metu? gal tame suo pakastas)
na va, maniskis tai visad uz rankyciu bent paima nera jis pas mane koks visiskai nemeilus, buna murkia murkia salia, glaustosi, kaip koks katinas bet siaip nera labai kazkokiu meilysciu pas mus. anksciau kiek pamenu irgi man to trukdavo, o dabar ir pati gal po mokslu, darbu pavargus, tai dzin viskas guliu sau va su arbatos puodu lovoj, jis counter strike losia ir abiem gerai
keista tik, tai kad palyginus mazai laiko kartu ir gana salti jausmai jau..
Man neriekia gėlių, man neriekia gražių žodžių, esu paprastas žmogus, kuriam pilnai užtenka šilto apkabinimo ir paprasto bučkio… O kai ir to nesulaukiu. nežinau.. man sunku. Atrodo tiek daug savęs jam atiduodu, tačiau to paties iš jo tikrai nesulaukiu..
per didelis noras demesio irgi nera labai gerai
mane prie to trauke gal puse metu, dabar jau ipratau prieinu pati dazniausiai, vakarojame kiekvienas su savo uzsiemimu, uz rankyciu einame susikibe retai, geliu parnesa, jei as zyziu ir sneku apie jas kelias dienas, bet zinau, kad mane ir dukryte myli ir to uztenka
man uzteko vieno karto kai vaikinas mane ignoravo pasirinkdamas kompa, ir jis dabar jau mano eks. Aisku prie to dar susidejo daug dalyku, bet tas kompas…jis sudeliojo visus taskus ant i.
Bet galbūt jūs jau su tuo ir susitaikėte, ar nesate tokia reikli moteris, kuriai labai labai labai riektų dėmesio. Nes aš esu toks žmogus, kuriam dėmesio reikia, kaip augalui lietaus, kaip žmogui oro… O toks jo elgesys mane be galo liūdina..
pritariu stopkei, tiesiog toks vyru tipas maniskis irgi nesisvaisto “myliu”, jis sako kad meile veiksmais reikia rodyt, o ne zodziais. geliu gaunu per gimtadieni, valentino, moters diena, ir dar kokius 2-3kart i metus be progos. dabar irgi sedi prie savo kompo, as prie savo (gyvenam kartu). dazniausiai irgi mano iniciatyva buna prieiti, pabuciuoti. bet kazko blogo neizvelgiu, susigyvenau su tuo, zinau kad savaip mane myli ir jis, ir ta jo meile be zodziu, gelyciu, staigmeneliu paprasciausiai ismokau priimti aisku jei labai jauti trukuma situ meilybiu visokiu, galbut jums nepakeliui… nes man tai nebetrugdo
arba teks susitaikyt arba skleist sparnus toliau jei jau sakė, kad keisis, o tai truko porą dienų tai nieko gero, nesistengia
Na taip, formaliai 4 mėnesiai, neformaliai daugiau na žinokit tikriausiai nei vienas negalim pasakyti, kas tai yra meilė, kiekvienas skirtigai ją ir suprantame. Nežinau, ar tai meilė, tačiau tai, ką jaučiu yra labai daug.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
