Sveikos panelės,

iš karto atsiprašau už anonimą, bet kai pastaruoju metu čia “sutikau” tiek daug panelių, kurios yra iš “mano rato” , tai tiesiog nesinori, kad po to pasklistų kalbos.

Nuo ko čia ir pradėti.. Turiu vaikiną, draugaujam 4 mėnesius, atrodo viskas gražu viskas faina, bet iš tikrų taip nėra. Pradedu suprasti, kad iš to susižavėjimo juo, iš meilės, kurią jam manau jaučiu tikrai aš “apakau”.. Esu tokia, kuri stengiasi visad padėti, visad patarti, apkabinti, prisiglausti, pabučiuoti, parodyti šilumą ir meilę na vienu žodžiu esu atsidavusi jam. Na o kalbant apie vaikiną.. Jau atsibodo, kai užėjus pas jį į kambarį jis sėdi prie kompo, aš sėdžiu ant sofkutės, ten teliką įsijungiu, dar ką nors, po kurio laiko aš tiesiog imu jo pasigesti, jis taip ir neprieina prie manęs atsisėsti šalia, taip ir neapkabina, ir nepabučiuoja kol to nepadarau aš.. TAIP VISAD. Kai pasakau, kad jį myliu, jis pasako “aš irgi” ir tai būna viskas, ko galima iš jo sulaukti, jis niekad pirmas neištaria tų žodžių.. Atrodo tikrai galiu kai kurių dalykų dėl jo atsisakyti, ten suplanuotų išvažiavimų į namus, (nes esu studentė), jei esu suplanavusi išlėkti apsipirkti ir žinau, kad ir jis eitų, aš galiu palaukti jo ir pusvalandį i valandą ar pan., tačiau to iš jo pusės niekad nesulaukiau ir manau vargu ar sulauksiu.. kai jis gulėjo ligoninėje, lankiau kas dieną, ieškojau vaistų po visą miestą, nes tądien niekas nedirbo, po visko jis pasakė: pasikeisiu, būsiu kitoks. Praėjus kelioms dienoms po to, padovanojo gėlių, buvo dėmesingesnis, bet tik tiek, tai tetruko vos kelias dienas.. na ir daug daug panašių situacijų..

nežinau kaip elgtis, ką daryt. Atrodo, pasakau sau: viskas, palauk, kol jis tavęs pasiges, palauk kol jis pats pas tave ateis, bet aš nesugebu, nebemoku būt be jo…. vis atsileidžiu.. aš juk mergina, man reik ir apkabinimų, ir bučinukų.. reik šilumos..

Iš visos, nors ir painios, bet manau daug ką pasakančios istorijos, ir jums atrodo, jog jis man tikrai per mažai dėmesio skiria? ar čia, kaip jis pasakytų, “viską tik išsigalvoju”?