Ar gris jausmai?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Su vaikinu draugaujam beveik 4 metus.. esam isties labai skirtingi.. Bet, atrodo ta meile, turetu viska nugalet.. Mylejau.. myliu.. bet kazkas dingo.. nes jis santikius vertina skirtingai.. As esu tokia romantike, man reikia ne tik zinot, kad mane myli, bet visad jausti tai.. o jo nuomone turi uztekt to, kad juk zinau, kad jis mane myli.. Zodziu visa ta laika, elgiaus taip, kad jis jaustu bent is manes ta meile, bet nesulaukiant atsako po truputi viskas dingo ir pas mane.. dabar gyvenam kad gyvent.. pradejau kalbet apie skirybas.. parodziau jam, kad tikrai nebenoriu taip gyvent, kad man reikia daugiau.. jis bando, stengiasi.. tikrai matau,kad stengiasi taisyt padeti, bet man tas jau nebeidomu.. atstumiu pati ji.. Gal nelabai risliai viska sudesciau, bet gal kas supras.. ir patars.. gal kam buvo panasi situacija.. ar beimanoma, kad grys ir pas mane viskas?
Cia tas atskirai? tai kaip butent? pertrauka daret?
jauciuos dabar panasioj situacijoj…maniskis pradejo daug dirbt, maziau galejo skirt demesio man, o man taip pat neuztenka vien zinot kad mane myli,norisi ir jaust tai…na zinoma jis karts nuo karto man tai primena,kokia mylima esu…bet vistiek jauciu toki atitolima, net nebesijauciu svarbi, kartais abejoju ar jo pacio jausmai man neatsalo, nors kalbejom apie tai,ir patikino mane,kad viskas gerai, taciau vistiek as jauciuos lyg buciau viena situose santykiuose…o draugaujam mes neilgai, tik 4 menesius, kai dar turetu pilvuose drugeliai lakstyt…o as jau ta jausma uzmirsau, gaila,kad taip greit jis dingo
mum taip pat eina ketvirti metai… nelabai noriu cia viesai rasyt istoriju, nes turiu daug pazistamu.. jei autore nori, gali parasyt asmeniskai, manau turesiu ka papasakot ir kaip taves isklausyt
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
