Bande grizti. Nebeleidau.

Lipdytis tikrai savaime nesilipdo, nebent abu nusprendžia keistis ir daug stengtis, kad ištaisytų buvusias klaidas. Tada įmanoma, bet tai turi būti sąmoningas įsipareigojimas keistis prieš save ir kitą – abiejų partnerių. Ir daug darbo (at)kuriant santykius po to.

Vieną labai mylėjau, pats paliko net nepasakęs kodėl, savaitę verkiau(beveik iš lovos nelipau), po savaitės paskambino, atvažiavo vidurį nakties su gėlėm atsiprašyt, žinoma durnė priėmiau ir patikėjau viso jo nesąmonėm. Po mėnesio perskaičiau žinutes su kita kaip flirtuoja. Pasakiau ačiū ir ate. Verkiu begalo, taip jį mylėjau, o jis toks suskis buvo. Bet nuoširdžiai pasakiau nesigailiu kad pirmą kartą atleidau, dar mėnesį buvau su juo be galo laiminga

Na o po to visa vasarą ašarų ir bridimo iš depresijos. Bet susitvarkiau, kaip ir visos kad susitvarkom su tuom

Grizta visada (kalbu apie viena), padaro dideliu nesamoniu, atrodo, tada vienas kito ta minute nekenciam kaip didziausiu priesu, nes abu esam karstakosiai, bet as galiu tylos siena ilgam atsitvert ir kentet labai ilgai, o jis dazniausiai niekada neistveria ir grizta, vis sakau neatleisiu, bet negaliu suturet savo sirdies kas del gerumo, tai nieko gero, nes tokia draugyste vis silpsta, viena – kai tai buvo viena karta, bet ne duok Dieve, pasikartojo ir antra, tai bus pasaka be galo

Po beveik 3 metų po išsiskyrimo bandė grįžt, nesutikau, nes nieko nebenorėjau pradėt su labai įskaudinusiu žmogum

Po dvieju metu apsireiske, galvojau sirdis islips is krutines bande visaip pradeti su manim bendrauti,kazkiek laiko pabendravom, “pasinaudojau” juo ir si karta as meciau tik tada supratau,,kad visus tuos metus man jo net nereikejo ir visiskai jokiu jausmu jam nebejauciu p.s. jo kalte,jog nutraukem pirma karta bendravima,nes suzinojau,kad su kita panele bendrauja

Išėjo pas kitą. Galvojau išsilupsiu iš odos, verkiau ir sienom lipau, BET SUSIGRĄŽINTI JOKIAIS BŪDAIS NEBANDŽIAU, NERAŠIAU, NESKAMBINAU IR Į AKIS NELINDAU. Buvo sunkus laikotarpis, reikėjo pusės metų atsigauti. O po trijų metų grįžo su serenadom ir gėlėm. Tuomet sau pasakiau: “Dabar atėjo mano eilė pasismaginti”. Ką ir kaip darau nesiplėsiu, bet jis jau ketvirtus metus skaičiuoja kaip bando mane susigrąžinti, o aš tiesiog ploju atsistojus ir galvoju nafik tada kažkada tiek žliumbiau. Linkiu jam sveikatos, laimės, meilės, tik be manęs

O šiaip patariu NIEKADA nenusileisti principams ir nebėgti paskui berną, kuris jus numetė kaip skudurą. Tiksliau tariant kuo greičiau paskui bėgsit, tuo mažiau šansų, kad pasivysit. Jeigu nori, vyrai sugrįžta patys, patikėkit, jiems nereikia apie save priminti, jie patys jus prisimins.

Grįžo po 1 metų

Priiemėt atgal? @ipb

grįžo, po 4 metų.. pusantrų metų negalėjau atsitiest, prabuvau su vienu vaikinu du metus, atrodo, mylėjau, bet būčiau bet kada grįžus pas jį. išsiskyrus su pastaruoju paverkiau dvi dienas, siūlė draugais su įsipareigojimais būt, bet sori, savigarbos turiu. dabar jau beveik metai praėjo nuo sugrįžimo mano didelės gyvenimo dalies.

Bandėm atnaujinti santykius, bet gana nesėkmingai, senos problemos niekur nedingo. Dabar galvoju, kad tik labai išskirtiniais atvejais verta atnaujinti nutrūkusius santykius. Čia kaip sakoma nutrūkusią virvę galima surišti, bet visada liks mazgas Geriau eiti ieškoti naujos virvės, be mazgų

Išskiskyrėm dėl jo noro, praėjus kokiems keturiems mėnesiams prasidėjo jo noras mane susigrąžint. Vyko etapais, bandydavo, pasiduodavo, vėl bandydavo. Dabar jau metai laiko kaip mes nebeesam pora, tačiau jis manęs nepamiršta, visai neseniai vėl norėjo bandyt, bandyt aiškintis. Vėlu