ar įmanoma?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
taigi, ar įmanoma žmogų priversti vėl įsimylėti?
situacija tokia, esu su vaikinu jau beveik metai. pradžioje keli mėn buvo nuostabūs, o vėliau jis man pasidarė nuobodus – per daug tobulas. visiškai nevertinau to ką turiu, o jis dėl manęs be proto stengėsi. darė viską, ko norėjau aš, o aš viską atvirkščiai. palikinėdavau jį kiekvienam žingsny. jei bus ne taip, kaip noriu aš – skiriamės… dažnai man sakydavo, kad myžu jam ant galvos, o iš mandagumo net nesakau, kad lyja.
beeeet… prieš savaitę jam viskas pabodo. pasakė griežtai, kad viską baigiam. iš tų mylinčių ir pilnų gėrio akių, liko tik piktas ir šaltas žvilgsnis… o aš tik tą dieną, supratau, kad turiu nuostabų, mylintį vyrą šalia ir prarasti jį bus viena iš didžiausių mano gyvenimo klaidų (?). ilgai kalbėjom, maldavau ir žadėjau, kad pasikeisiu. taip ir yra, kvėpuoju meile jam, žiūriu ir grožiuosi, o nugaroj sparnai ”kalasi” iš meilės jam… vien nuo minties, kad jį prarast galėčiau – kaupiasi ašaros…
beeettttt jo akyse nebematau tos meilės, kuri buvo ankščiau. dabar viskas apsivertė…
tad noriu paklaust, merginos, kaip manot ar įmanoma padaryt gražius ir pilnaverčius santykius, kai per metus laiko to nepavyko? visi klystam, visi daro klaidų. kol nepraradau, nesupratau, ką turiu..
man įdomu, ar verta dar kažką bandyt, ar ne. nes dabar, jis pasikeitęs…
manau, pasakyk jam viska nuosirdziai ka galvoji ir sulauksi grazaus ir nuosirdaus atsakymo, o koks jis bus, mes pasakyt negalim
visam….
ir gyvenam kartu. bet jis dirba užsienį, būna kelias savaites čia,kelias ten… tai tas gyvenimas kartu nėra visavertis
Aš minkšta ir pūkuota bei pilna gėrio Tiesiog pasakiau tiesą
O šiaip autore, bus tų bernų, matyt šitas tau nebuvo skirtas.
Manau, kad viską sugadinot negrįžtamai. Sakau iš patirties, nes turėjau panašią situaciją. Jei jau žmogus metus laiko lakstė iš paskos, stengėsi ir kankinosi, o po to pasiryžo viską nutraukti, nemanau, kad yra galimybė santykius pataisyti. Matyt jo kantrybė baigėsi, ir viskas. Aš jūsų vietoje jį paleisčiau ir palinkėčiau atrasti moterį, kuri jį vertins ir brangins.
o jis nori visam issiskrti,ar laiko pabuti atskirai? o jus kartu gyvenate?
nu su žmonėm bendraut moku, nereikia jau taip nuvertint. tiesiog, nevertinau to, ko turėjau. atrodė, kad nemyliu ir nepamilsiu. ji žinojo, kad iš mano pusės nėra meilės, bet sakė, kad bandom, gal pavyks, būnam kartu… pavyko, tik viskas vistiek turės liūdną pabaigą.
anokia čia neapykanta.. tiesą sako, tokia ir buvau…
Nemanau,kad santykiai gali būti normalūs, kai vienas turi didelių nuoskaudų. Pasilik šį vaikiną gražiausiuose prisiminimuose, o būdama su kitu elkis, taip, kaip norėtum jog elgtųsi su tavimi Sėkmes bendraujant su žmonėmis
ačiū, tokio atsakymo ir laukiau
ojei, is kur tiek neapykantos
Vargšas vaikinas, įsivaizduoju, kaip jam sunku buvo mylėti be atsako metus laiko kažkokią savanaudę kalę (sorry, iš tavo aprašymo taip pasirodė). Paleisk jį, jei mylės, sugrįš.
man 22, jam 26
tai tu “saunuole”, kad tokia esi…
daugiau, net nezinau ka pasakyt… krc
ai va turiu, kiek jum metu?
stengiuosi….
ipusk jam ta tikejima, jei dar bent kokia ugnele rusena jo sirdy, irodyk, kad jus galit but kartu !
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
