taigi, ar įmanoma žmogų priversti vėl įsimylėti?

situacija tokia, esu su vaikinu jau beveik metai. pradžioje keli mėn buvo nuostabūs, o vėliau jis man pasidarė nuobodus – per daug tobulas. visiškai nevertinau to ką turiu, o jis dėl manęs be proto stengėsi. darė viską, ko norėjau aš, o aš viską atvirkščiai. palikinėdavau jį kiekvienam žingsny. jei bus ne taip, kaip noriu aš – skiriamės… dažnai man sakydavo, kad myžu jam ant galvos, o iš mandagumo net nesakau, kad lyja.

beeeet… prieš savaitę jam viskas pabodo. pasakė griežtai, kad viską baigiam. iš tų mylinčių ir pilnų gėrio akių, liko tik piktas ir šaltas žvilgsnis… o aš tik tą dieną, supratau, kad turiu nuostabų, mylintį vyrą šalia ir prarasti jį bus viena iš didžiausių mano gyvenimo klaidų (?). ilgai kalbėjom, maldavau ir žadėjau, kad pasikeisiu. taip ir yra, kvėpuoju meile jam, žiūriu ir grožiuosi, o nugaroj sparnai ”kalasi” iš meilės jam… vien nuo minties, kad jį prarast galėčiau – kaupiasi ašaros…

beeettttt jo akyse nebematau tos meilės, kuri buvo ankščiau. dabar viskas apsivertė…

tad noriu paklaust, merginos, kaip manot ar įmanoma padaryt gražius ir pilnaverčius santykius, kai per metus laiko to nepavyko? visi klystam, visi daro klaidų. kol nepraradau, nesupratau, ką turiu..

man įdomu, ar verta dar kažką bandyt, ar ne. nes dabar, jis pasikeitęs…