Ar liktumėt tokiam darbe?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man 25m. Dirbu valstybinėj įmonėj. Atlyginimas 700Eur su centais. Darbe visos garantijos, visokios prieššventinės premijos, galimybės gauti papildomų pinigų dantų taisymui, mokslams, iš esmės viskam vos parašius motyvuotą prašymą. Turinčius vaikų laisvai išleidžia visokiems mamadieniens, studijuojančius apmokamoms bakalauro/magistro atostogoms, egzaminų ruošimuisi ir t.t. Žodžiu, sąlygos tikrai geros. Bet darbas tai totalus nieko neveikimas. Iki pietų geriu kavą, tada pietauju, po pietų vėl geriu kavą, kad iki 17h neužmigčiau. Per mėnesį realiai dirbu 4 dienas. Dvi mėnesio pradžioje ir dvi pabaigoje. Daugiau tiesiog kimarinu prie kompo, skaitau žurnalus, knygas ir bukėju. Dirbu virš 1,5m.. Žiauriai atsibodo tas nieko neveikimas. Kiekvieną rytą bergždžiai keliuosi iš lovos, važiuoju 50km, kad trinčiau subinę ant kėdės ir gadinčiau akis prie kompo. Galimybių kilti karjeros laiptais yra nebent po 15 metų kažkam numirus ar nusprendus palikti savo šiltą vietelę. Kitaip neįmanoma. Na dar variantas, kad atsirastų nauja marčia, nauja dukterėčia kažko ir ją įkištų į mano vietą, o mane perkeltų į kitas pareigas. Aplink matau kokie jauni žmonės motyvuoti, kaip stengiasi, kažko siekia, tobulėja, kyla karjeros laiptais, sunkiai dirba ir vėliau skina vaisius ir kažkaip imu mąstyti, kad gal ir man reiktų keisti savo gyvenimą. Dirbti kažką, kas man duotų iššūkių, dėl ko turėčiau per naktis nemiegoti, kad vėliau galėčiau didžiuotis savimi. Dabar kai kažkas paklausia ką veikiu, ką dirbu, tai net neturiu ką pasakyti… Nežinau. Iš vienos pusės noriu viską mesti ir ieškoti kito darbo, kur iš tiesų būtų ką veikti, kur galėčiau parodyti savo galimybes, bet iš kitos pusės šiek tiek baisu palikti šiltą vietą. O kas jei kitam darbe susidūrusi su pirmaisiais sunkumais imsiu gailėtis. Bijau nuo vilko ant meškos užšokti, bet pabandyti irgi norisi. Dar didelis pliusas, kad darbe jokių žmogiškų intrigų. Esu čia jauniausia, visi globoja, visi rūpinasi. Vidurio amžiaus krizės kamuojami diedai pasiruošę net tas 4 darbo dienas už mane nudirbti. Atneša man viską jau sukramtytą, man tik suvirškinti belieka… Ką patartumėt? Ką darytumėt mano vietoje?
o nėra galimybės dirbti kitus darbus? tuomet galėtumėt pasiimti antrą ‘nuotolinį’ darbą.
Siūlyčiau keisti, nes vėliau jei neduok dieve išeisit iš darbo neturėsit jokių darbo rinkoje patrauklių įgūdžių. Nebūtina kabintis į pirmą pasitaikiusį darbo skelbimą, bet dairykitės.
Dekok Dievui, kad turi toki darba! Dar galva sau suki
kur tokį darbą gaut DDD
galim keistis darbais ,jei norit nepamenu,kada kavą darbe gėriau išvis Tik pasidarau ir -šaltą išpilu
tai jei turi laisvo laiko ji tinkamai isnaudok.. mokykis kalba, ar plesk profesines zinias.. o kai busi pasiruosusi pasirasyk gera CV ir ieskokis naujo darbo.. paklausk, gal gali dirbti tik 0,5 etato.. o kitu metu kazka idomesnio… siaip tokios algos uz zurnalu skaityma niekas nemoka.. arba jei nesugalvoji kuo uzsiimti ieskokis vyro ir gimdyk vaikus..
2 types of people
o aš dirbu už 420 e darbe, kuriame net nepasveikina su Kalėedomis, pranešus, kad sergi sumurma, kad ne kaip tau sveikata, o kas už tave dirbs. kaip bitė lakstau po 12 valandų, jei randa geriant kavą – nepatenkinti. Valgai užsirakinęs, kad nematytų niekas, atsakomybė realiai už viską, apie mamadienius pasvajoti, už išvažiavimą į mokslus – atidirbti… bet svarbu, kad grafike mes visi specialistai
700 euru? Ir dar skundies???
Ech man panašiai buvo Dirbau įmonėje kurioje niekas nieko nekontroliavo, laiką galėjau skirstytis pati, tad darbus atlikdavau, o paskui prasidėdavo – filmai, žurnalai, internetas…. po metų pabodo, išėjau, perėjau kitur….nu ir ką….darbo laaabai laaabai daug, nieko nespėju, nuolatinis stresas, greitis alga vos vos didesnė nei ten….
taigi patarimas – niekur neeik dirbk kur esi, džiaukis tuom
O šiaip kaip pavyko išidarbinti? Kur dirbi, savivaldybėje ar kur? Ką pabaigei? Man labai įdomu,nes ateityje pati norėčiau valstybės tarnautoja būt.. 🙂
Na taip, gal ir nieko neveikiat tam darbe realiai, bet paskaitykit pati, kokias sąlygas turit. Ir alga, kaip Lietuvoj, labai nebloga.
Jei gaunat jau, kaip sakot, sukramtytą darbą ir belieka virškint, kalbėkitės su valdžia, kad gautumėt daugiau atsakomybių ir pati kramtyt daugiau gautumėt
O šiaip, turit visas sąlygas dar mokytis, lankyti kursus, savanoriauti. Tobulėti visada yra kur, reikia tik rasti nišą, kuri domina
Aš kai turėjau tokį darbą, kuriame buvo laisvų langų (aišku ne tiek, kiek pas autorę ), per juos pradžioje mokiausi ir rašiau visokius referatus ir baigiamuosius darbus (namie nebereikėjo), paskui kai pabaigiau, pradėjau tą laiką išnaudoti “asmeniniams” darbams, t.y. dirbau papildomą darbą, iš kurio ir papildomų pajamų gaudavau, ir plius darbo laiką vis tiek našiai išnaudodavau. Paskui po kelerių metų išėjau, kai jau galutinai atsibodo ir jaučiau kad nieko gero nebus, ir tas papildomas darbas tapo pagrindiniu.
Žodžiu, aš autorės vietoje nemesčiau tokios šiltos ir patogios vietos, o surasčiau kaip ją puikiai išnaudoti.
Visos toks jausmas, kad tik ir svajoja sikna trint ant kedes ir pinigus gaut
Saunuole autore, kad susivoket pagaliau, kad bukejat Palikit savo darbo vieta ir kol dar nepraradot igudziu reikalingu darbo rinkoje – ieskokite kito, kuris jus dziugintu ir motyvuotu
Geras darbas,neblogas atlyginimas.Manau,nera kuo skustis…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
