Turiu teta senmerge, karjeros pasiekusia moteri, mokslu daktare. Nu ka as zinau… Gal ji ir jauciasi laiminga, gal ji ir jauciasi gerai, sedi savo sodo namely, knygutes viena po kitos pyskina, ziauriai uzsiemusia vaidina, bet netikiu, kad ji laiminga. Yra tiesiog pagiezinga bezdyla, besikisanti i visu gyvenimus ir aiskinanti seimynines tiesas, apie kurias supratima tik is vadoveliu turi, nes niekada seimyninio gyvenimo negyvenus. As apie tu vienisu zmoniu gyvenima nelabai ismanau, nes nesuprantu tokio pasirinkimo, tik tiek, kad jie normaliems zmonems, kurie kazkaip sukasi gyvenime, atrodo trenkti, nes nuo to vieniso gyvenimo sau susisuka smegeneles. Reziume toks, jiems gal ir gerai, bet dauguma zmoniu isprotetu.

Nu jobšikmat, yra moterų, kurios norėjo šeimos, bet joms nesusiklostė likimas ir taip, gal jos visą gyvenimą pavydi ištekėjusioms ir “eitų už bet kokio”, bet yra gi ir tokių, kurios GERAI BŪTI vienoms, negi taip sunku suprast, kad pasauly milijonai skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, norais, gyvenimo būdu? Ir kam reikia to paniekinamo tono, tų menkinančių žodžių? Ar geriau nuo to jaučiatės, pažeminamai kalbėdami apie žmones, kuriems jų ar ne jų noru susiklostė gyvenimas “ne kaip daugumos”? Niekad nesuprasiu, iš kur tas pyktis, neapykanta, noras kitaip galvojančius “atvesti į doros kelią”…..

As gan ilga laika buvau viena, gyvenau viena, man patiko kai gryzti is darbo, is studiju ir nieko nera, man apskritai vienatve patinka, patinka eit valgyt i restoranus vienai, nesijauciu del to nejaukiai ar blogai, eidavau ir i kina viena kai uzsimanydavau. Savaitgali susitikdavau su draugemis, jauciausi tikrai laiminga, nepriklausoma, rami kai sutikau savo dabartini vyra tiesiog naturaliai viskas pasikeite, nors tas vienatves noras ir kartais atsiranda, tada einu su vaiku pasivaiksciot, nors siuo metu jauciuosi gyvenanti pilnaverti gyvenima, harmoninga ,

as asmeniskai nesu viena ir tikiuosi nebusiu. bet sakau ka teko girdeti is tu vienisu moteru. ir nezinau ar cia silpnumas ar kas. zmogus toks butybe – jam reik kitu.

Oho kiek cia daug vienisiu ir visos tokios laimingos

As esu visiska priesingybe jums merginos Man reikia meiles kaip oro, reikia vyrisku ranku kurios mane stipriai apkabina, paglosto galva kaip mazam vaikui, reikia vyro glebio tik ten jauciuosi saugi ir rami, noriu visada jaustis kazkieno mylima, geidziama tik tada busiu laiminga

O vienatve man – depresija, nenoreciau gyventi jei buciau vienisa….

O jei kie turiu aplinkui vienisiu moteru kurioms 50m ir virs ir nei nepasakysi, kad senmerges, visad geros nuotaikos, keliauja, pramogauja, neaiskina kaip gyventi ir kas yra gerai( ko nepasakyciau apie mamytes, kurioms gyvenimo dziaugsmas vaikas ir seima ir nurodineja, kad kitaip ir but negali ). Mano pacios teta gyvena viena, na nenukvako kazkodel ir drauges teta vienise, daug keliauja yra begike, tad turi kuo uzsiimti, pazysta daug lietuvos aktoriu, tai dar praveda mus nemokamai i spektaklius, su jom yra ir apie ka pasneket ir gyvenimo tiesu nenurodineja. Jei zmogus nuo gimimo toks, jam reik vienatves jis nesiruosia kur seimos, jam nereik to kito zmogaus salia saves jis ir nebus bumbeklis, nevykelis ir pan. nes jam to nereik. Cia jau nekalbama apie tas kurioms gal nepasiseke ir visoms pavydi-ten manau jau kita istorija.

O siaip as niekad nesuprasiu kaip imanoma gyvent siemoje, kentet tik ale del to, kad senatvej vienas neliktum…Nu briedas didziausias. kankintis. manau zmones taip gyvena vien del stereotipu, baimes, kad neisgales saves islaikyti, ka zmones pasakys ir pan…

Mano viena bendradarbe gyvena su vyru tik del to, kad ja taip auklejo-jei issiskirs ir neduok dieve susiras kita tai bus kekse…Na va cia tai tikrai gyvenimo laime

Nu koks truputi pabuna vienos? 3-5m man nera truputi As pasakiau savo nuomone taip, man nera prasmes gyvent be meiles, tik meile veda mane i prieki tiksliau tas mylimas zmogus, kuris ir yra gyvenimo prasme, o jeigu jus nieko nemylit/ nemylejot tai cia jusu reikalas ir kaip jums geriau man alergijos nekelia jokios nuomones, kiekvienam savo.

Tiesiog tokie žmonės yra priklausomi nuo kitų. Jie kitaip gyventi ir nemoka.

Labiau žaviuos moterimis, kurios gyvena vienos ir švyti nei, kad ir laimingomis, kelių vaikų mamomis.

Kodėl – paaiškint negaliu

Gal vaikų mylėtoja nesu.

Gal to šeimyninio gyvenimo.

Kiekvienam savo ir savaip

Vien tai, kad apskritai keliamas klausimas “AR moteris gali gyventi viena?” mane liūdina, nes tai nėra klausimas “ar žmogus gali gyventi vienas?”. Tai yra seksistinis svarstymas, kuris rodo dvigubų standartų gajumą muSyse.

Laisvojo pasaulio Konstitucijose pirmuoju sakiniu patvirtinama, kad žmogus yra laisvas. Visi žmonės yra laisvi gyventi taip, kaip jie nori, kol tai netrukdo kitų žmonių laisvei. Ir gyvena visi laisvi, turėdami geresnių užsiėmimų, nei kabinti etiketes “supermamoms” arba “senmergėms”.

To ir linkiu

Jau geriau but vienai nei vienisai su vyru Ir nebutinai senatvei tokios moteris pikciurnos

O kodėl pas jus ant avataro vaiko nuotrauka?