Pas mus bendri draugai, ju nedaug, keli, gal 3-4 + Ju paneles kiekviena savaitgali leidziame kartu, jei iseina, jau kaip seima, pries tai budavom 4, as, vyras, jo draugas, draugo panele, dar pries tai 3, vyro draugas paneles neturejo gal su laiku viskas bus? Juolab, kad mes net ne mieste gyvenam, nuosavam name, mazai zmoniu aplink, bet turim draugu, pradzioj aisku, irgi dviese sededavom, atsiplest negaledavom viens nuo kito, paskui pamastem, kad kaip laukiniai, tai pasikvietem draugu kazkaip durnai skamba, bet esme supratote o siaip, manau jei visalaik dviese butume, nieko tokio, visad randame ka veikt, mes viens kito geriausias draugas

ankščiau turėjom, bet dabar kas antras išsivažinėjo po užsienius, kiti apsivedė, ir taip keliai išsiskyrė, bet tikrai ne dėl vaikino, nes draugai jau buvo tapę bendri

man mama vis sakydavo: kai turesi kavalieriu, maziau rodyk ji draugems, o kai gyvensit nevedziok draugiu i namus. tas pats ir vaikina liecia. ir cia buvo auksiniai zodziai.

tai geriau neverk, kad nera draugu, o dziaukis, o tai atsiras “gera drauge” kuri vyrui kris i aki, o tu paliksi stovet su ragais

pas mane tas pats , beveik. Laisvlaikis kartu, nes dabar retai susitinkam, is mano puses 3 drauges su vaikinais su kuriais susitinkam 1 karta i puse metu, o vaikinas turi draugu irgi 2-3 tai bet be panu, tai irgi kartais susitinkam. Nezinau kazkaip pagalvojau, kad isvis likom kaip pirstai juokas pro asaras

Man lygiai tas pats, turejau tiek daug draugu, o dabar kaip ir keleta tik. Su vaikystes draugais vaikinais neleidzia susitikti, su draugemis ir raukosi. O su jo draugais pats nenori, tyngi.

Dabar tik darbas, namai, darbas.

Pabosta, depresija apima.

Pilnai tave suprantu, liudna, ir pyktis apima

as asmeniskai vadovaujuos ta taisykle visa gyvenima, bet jei vyras kuilys tai vistiek ras kur, ir su kuo nusigrezt rabarbara

Nebėra tų draugų. Aišku, palaikau ryšius su keleta, susitinku karts nuo karto, bet labai retai. Nėra, kad draustų susitikt su jais ar panašiai, tiesiog pačiai beveik visą laiką norisi leisti su vaikinu, todėl draugai, kaip prioritetas, netyčia slinko ir nuslinko į žemesnę vietą.

man tas pats, bendrauju tik su pussesere

bet kaip ir sake ilovenyc norisi visa laika skirti tik jam, o jis tai susitinka su draugais, bet reciau nei pradzioje draugystes

va va, kaip kazkuri sake, kad drauge “gera” gali padet aki ant vyro… is patirties zinau, kaip paskui skauda del vaikino, ir kaip kartu skauda buvusiai geriausiai is geriausiu koltunus tampyt, bet nieko nepadarysi cia kaip mano patevis sako, boba jei nores , tai ir eidama duonos i parduotuve uz kampo su kitu duosis, bet kadangi jis vyras, tai ant moters pasake, o is tiesu visiem tas tinka…

Pasikvieskit draugus patys kur nors, nelaukit kol jie lenks galvą ir pakvies.

neprarandu. visad randu laiko su draugem kur nors iseit

Mes turim bendru draugu, o su savo draugem, kurios dar neisvaziavo i uzsieni bendrauju zymiai reciau Bet ne tik vaikinas cia kaltas, dar persikrausciau i kita miesta, tai taip ar taip reciau susitikt iseina

pas mane ir tas pats.. pati kalta, kad nemokejau suderint laiko tarp vaikino ir draugiu, vis kviesdavo drauge kur, o as negaliu, nes tai vaikinui varzybos, tai reikia nd padaryt, nes savaitgaly pas jo tevus isvaziuojam ir taip gaunasi.. daugiausiai bendraujam su jo draugais, gerai tik tiek, kad jie turi paneles, tai pabendraujam, pakalbam, sventes kartu svenciam, varzybas ziurim..

o as kaip tik manau, kad reik vadovautis siais zodziais : neleisk, kad kazkas tau taptu viskuo, nes jam isejus neturesi nieko…

ir nemanau, kad reik vaikina nuo draugiu slept ir atvirksciai, jeigu myli tai busi jam pati paciausia ir kitos nerupes, o jeigu tik zvalgysis i kitas tai taip ir myli..