As ir anyta
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, turiu beda su vaikinu ar pati su savimi nezinau. Neturiu draugiu, kad galeciau pasipasakoti ir sulaukti patarimo, tad rasau cia. Su vaikinu gyvename jau pora metu kartu pas jo mama, susikureme versliuka atsidareme parduotuve, aisku su manooo tevu pagalba. Tai va pradejau pavydeti savo vaikino anytai, pries menesi jai padare akies operacija, nesudetinga visai paleido ta pacia diena. Vaikinas mano labai ja rupinasi tiesiog nuo jos nrpasitraukia, kentejau visgi ji po operacijos. Taciau jau praejo menuo ir ji yra visiskai sveika, bet vaikinas nesiliauja ja perdetai rupintis, paskutinis ivykis buvo vakar vakare ziurejome seriala jau atsigule, anyta savam kambary uzsidarius. Ji kelis kartus sukosejo tiksliau as net negirdejau o manasis kai soko is lovos keturiom paziuret ko ji atsikosejo. Normaliai cia? 100 kartu per diena paklausia jos kaip ji jauciasi ar netucia nieko neskauda gal vaistuku paduot gal darnkoki velnia. I viska nusispjauciau jei netureciau problemu ir as su sveikata, bet kam tai rupi? Ejau pas daktarus kenciu didelius nugaros skausmus mat labai isitempe raumenys prirase vaistu mano vyrelis net nepasidomejo ar as juos is vis nusipirkau ir ar juos vartoji, nera niekada paklauses kaip as jauciuos, nors kartais pati sakau kaip skauda, noretusi to supratimo siek tiek pati prasau net. Planuojame labai vaikeli, taciau jau metai negaliu pastot. Prisirasiau pas daktare spekit ar kam buvo idomu ar as ten ejau ir ka pasake? Aisku neidomu, nes tuo metu jis mamytei savo iesko privaciu daktaru, kad paziuretu ar akytei viskas yra gerai? Taaaip vyrui sakiau, kad jauciuosi blogai, kai nerodo man nei laso demesio, o visas demesys mamytei, pasikeites buvo dviem dienom ir vel is pradziu. Vakarykstis nusikosijimas isvede mane visai is pusiausvyros. Kaip manot as egoiste kad noriu demesio supratingumo?
Tikrai ne jūs egoistė, o čia jūsų vaikinas nesupratingas mamyčiukas.
Visų pirma nenormalu su tėvais gyventi.
Kaip ir minejau susikureme versliuka, gyventi atskirai neturime kol kas galimybes, norime pataupyti truputi ir gal is karto pirkti busta, vis del to vaikai yra planuose.
Nesupykit, bet gal likimas jums ne be reikalo to vaikelio kol kas neduoda.
Jeigu mamą tą pačią dieną paleido, tai spėju operacija tokia pat, kaip mano močiutei buvo. Ten konvejeriu tos vyresnės moterys eina, kaip diena, taip kita kompanija, iki rimtų ligonių ten toli toli, na, aišku, lašiukus paskui reikia kurį laiką pasilašinti, nueiti pasitikrinti, bet tai ir viskas, jeigu jokių komplikacijų nėra. O kostelėjimai prie ko? Čia išvis su operacija niekuo nesusiję.
Mamai skirti dėmesio normalu ir būtina, bet šitaip ignoruoti jus – tikrai ne. Todėl siūlau susimąstyti, ar tikrai norite su šituo žmogumi vaiko. Nėštumas ir vaiko priežiūra jums gerokai apsunks dėl stuburo problemų ir taip, todėl pagalba ir rūpestis bus būtini, bet jeigu mama realiai be problemų jis jau dabar rūpinasi labiau nei per daktarus kursuojančia jumis, mama stos ir pirmiau vaiko.
manau reiktu jums su vaikinu issikraustyti atskirai ir viskas susitvarkytu
na jo mama aplink ji dar ne tiek sokinejo, kaip tik gerai, kad rupinasi, o siaip gyventumet atskirai kitaip butu….
Kraustykitės iš tų tėvų . Turėsit savo atskirą gyvenimą. ..
Jeigu vyras yra baisus mamyčiukas, tai a) taip lengvai jūs jo išsikraustyt neįtikinsit; b) jeigu ir įtikinsit, mamytė bus lankoma ir apskambinėta po 20 kartų per dieną. Iš labai artimų pavyzdžių žinau tokių situacijų, išsikraustymo bambagyslei nutraukt neužtenka.
Be galo noriu issikraustyti is ten labaaaaai bet zinot bandom praplesti savo parduotuve reikia nemazai tam ponigeliu, ir vis laukiu kada tu pinigeliu padauges, nes siaip sekasi mums tikrai neblogai as irgi bijau labai to kad anyta nestotu pirmiau pries vaika, nors jis jo laukia kartu su manim, tik kazakaip savotiskai. Nors jo mama pati jam kartais sako, kad atstotu nuo jos, o kartais apsimeta bejege, kuri nepanesa 5l stiklainio is sklepo.
Jo mama daznai isvaziuoja pas giminiu pasibuti kartais savaite ten isbuna kartais daugiau, tai paskambina jis jai karta per diena paklaust ka gero nuveike. Jis anksciau toks nebuvo prie jos prilipes, gal paskutinius puse metu tik.
Jo mama daznai isvaziuoja pas giminiu pasibuti kartais savaite ten isbuna kartais daugiau, tai paskambina jis jai karta per diena paklaust ka gero nuveike. Jis anksciau toks nebuvo prie jos prilipes, gal paskutinius puse metu tik.
Beto as nepykstu ant jo, kad jis rupinasi mama, tai yra tikrai grazu, bet ar mano atzvilgiu jis nesielgia ziauriai su manimi? Zinot kaip sunku, kai guli ir net guleti negali, nes nugara visa surakinta atrodo, o mano vyrelis tuo metu pas mamyte ant lovos krastelio sedi ir sako jai kaip keistai atrodai gal sergi? Gal vaistuku? Gal vandens? Gal ledu nuvaziuot?
Kokio jis amžiaus?
Jam 26
Taip taip cia buvo daugiau procedura ne operacija. Antibiotikus lasint kelias dienas reikejo ir viskas. O kosejimas cia ne prie ko, tiesiog ji nusikosijo, o manajam neramu pasidare kodeeeel ji nusikosejo gal kas atsitiko.
gal rimciau susirgo ir jis issigando, kad mama gali mirti… verkia vyrai, kai mamos mirsta… tad to bijo.
Mama yra sveika visiskai, jokiomis ligomis ar skausmais nesiskundzia. Ji sukosejo tiesiog. Jei ji rimtai sirktu tikrai cia nesiskusciau. As pati su ja neblogai sutariam, myli ji mane labai, nesam niekada nei apsizodziavusios nieko, tad jei ji rimtai sirktu as ir pati sedeciau gal ant jos lovos krasto ir klausciau gal ko reikia, beeeet….
Nesu as ta, kuri kimba prie nieko ir del nieko, ji sveika tikrai, ko negaleciau pasakyti apie save, taciau demesys skiriamas ne man, del to skaudu labai, kai mato, kad guliu, nes del nugaros dazniausiai sunku buna ka nors daryti man uztektu kad nors kelias minutes jis pasedetu ant mano lovos krasto.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
