Sveikos, turiu beda su vaikinu ar pati su savimi nezinau. Neturiu draugiu, kad galeciau pasipasakoti ir sulaukti patarimo, tad rasau cia. Su vaikinu gyvename jau pora metu kartu pas jo mama, susikureme versliuka atsidareme parduotuve, aisku su manooo tevu pagalba. Tai va pradejau pavydeti savo vaikino anytai, pries menesi jai padare akies operacija, nesudetinga visai paleido ta pacia diena. Vaikinas mano labai ja rupinasi tiesiog nuo jos nrpasitraukia, kentejau visgi ji po operacijos. Taciau jau praejo menuo ir ji yra visiskai sveika, bet vaikinas nesiliauja ja perdetai rupintis, paskutinis ivykis buvo vakar vakare ziurejome seriala jau atsigule, anyta savam kambary uzsidarius. Ji kelis kartus sukosejo tiksliau as net negirdejau o manasis kai soko is lovos keturiom paziuret ko ji atsikosejo. Normaliai cia? 100 kartu per diena paklausia jos kaip ji jauciasi ar netucia nieko neskauda gal vaistuku paduot gal darnkoki velnia. I viska nusispjauciau jei netureciau problemu ir as su sveikata, bet kam tai rupi? Ejau pas daktarus kenciu didelius nugaros skausmus mat labai isitempe raumenys prirase vaistu mano vyrelis net nepasidomejo ar as juos is vis nusipirkau ir ar juos vartoji, nera niekada paklauses kaip as jauciuos, nors kartais pati sakau kaip skauda, noretusi to supratimo siek tiek pati prasau net. Planuojame labai vaikeli, taciau jau metai negaliu pastot. Prisirasiau pas daktare spekit ar kam buvo idomu ar as ten ejau ir ka pasake? Aisku neidomu, nes tuo metu jis mamytei savo iesko privaciu daktaru, kad paziuretu ar akytei viskas yra gerai? Taaaip vyrui sakiau, kad jauciuosi blogai, kai nerodo man nei laso demesio, o visas demesys mamytei, pasikeites buvo dviem dienom ir vel is pradziu. Vakarykstis nusikosijimas isvede mane visai is pusiausvyros. Kaip manot as egoiste kad noriu demesio supratingumo?