aš materialistė? situacija va tokia. mano vaikinas atrodo lyg visiškas ubagas. Aš nekalbu apie kažkokias dovanas, net su gimtadieniu man nieko nedovanojo, per visus draugystės metus yra nupirkęs saldainių ir vyno. nu ir picos užsakė kelis kartus. Jokių ten koncertų, renginių, kelionių. Labai norėjau nuvažiuot kur prie jūros, bet ant abiejų tikrai nebūčiau sutaupius, žinant, kad jis nelabai taupus, o ir mokėt už abu kažkaip ir nelabai gražu atrodo.. Matėmės jau tikrai seniai, labai pasiilgau jo, ir labai norėčiau susitikti dviese, bet ne mieste, o pas mane, nes mieste prie visų nesiglamžysiu ten su juo (o labai noriu, paskutinį kartą mieste sėdėjom vasarą…) . Bet jis neturi pinigų ant bilietėlio. Jis neturi pinigų niekam. Nors jo šeima tikrai gerai, net laabai gerai gyvena, bet aš nesuprantu jo finansinės padėties. jam 21m, niekur nedirba. IR jaučiuosi gan nesmagiai kad pas mane niekad nevažiuoja, nes trūksta kelių centų iki bilietėlio.. Negražu lįst į svetimus finansus, bet jau nežinau, ką daryt. jaučiuos, lyg visiškai nerūpėčiau jam, nes bent jau aš tai VISADA turiu santaupų, kurias man tikrai sunkiau sutaupyt, nei jam. Gauna pinigų iš tėvų ir iškart iššvaisto. prisiperka ten visokių čipsų, alaus. Keletą kartų pasakiau, kad gal tu pasilik bent kokius 2 lt kad iki manęs galėtum atvažiuot. bet pasijutau, lyg kišuosi ne į savo reikalus.. nu bet ką daryt? Va šiandien irgi, turi tik litą (man čia išvis nerealu atrodo ant tiek neturėt jokių santaupų), tai siūlo susitikt mieste. nu ok, nuvarysiu, panašu kad lis. tada man jį vestis į kavinę ir statyt viską..? Negaila man, bet kažkaip nesijaučiu, lyg su vyru būčiau.. ką manot apie tokią situaciją?