Aš pati susipažinau su nuostabiu vaikinu,man buvo tiktais 14 metų,jam buvo 21 metai.Tarp mūsų užsimezgė labai stiprus ryšis.Aš žinoma buvau labai dar jauna ir jisai tai suprato,ir tiesiog mes tapome nuostabiais draugais,kol šiek tiek mane užsiauginęs mane įsimylėjo.Tarp mūsų užsimezgė stiprus ryšis ir begalinė meilė. Jisai augo be tėveliu jau nuo 12 metų,irgi buvo matęs daug balto ir juodo.Mes viską pradėjome nuo nulio.Iš pat pradžių gyvenome pas mano mama.Paskui tiesiog išėjome iš jos kitur gyventi.Aš mokiausi jisai dirbo,na štai mes iki dabar kartu.Gyvename,esame jau vedę,vaikų neturime…Stengiamės,žiūrime į prieki ir bandome iš gyvenimo viską paimti ką tik galime.

Bet yra bėda,mano mama vargsta,matau kaip jai vienai sunku,kaip ji verkia…Dažnai kalba apie mirti,kad nenori gyventi.O man tai yra skaudžiausia.Aš visada svajojau turėti šeimą tobulą,nors ir tobulų nėra,bet juk ją bandyti kurti galimą.

Mano mama turi dabar 4 atžalas be manęs. Dvi atžalėlės yra labai mažiukai,ir jie dar nieko nesupranta,o aš kadangi esu suaugusi viską matau ir pereinu.Mano vienas brolis eina į antrą klasę,kitas jau į 8 klasę,jie jau irgi viską supranta ir mato.Mano mama turėjusi išvalymą ir serga hepatitu c,ji juo užsikrėtė per kraujo perpylimą.Tos dvi atžalėlės yra nuo vieno vyro,su kuriuo mama galvojo,kad bus labai laiminga.Nors visi mes matėme,kad taip nebus.Jis tiesiog gyveno ir naudojosi mama.Mama mušė,bet mums nežinant,iš namų paskutinius pinigus išnešdavo,ir sakydavo,kad gražins.Nors taip nebūdavo.Naujame bute ji irgi įlindo į skolas,už komunalinius mokeščius,ir už savivaldybei nemokanti buto nuomos po 72 litus.Ji įlindo į skolas dėl to,kad tiesiog nepragyvena. Jos vyras sėdo į kaleimą,bet ji juo vistiek tiki,kad jisai pasikeis ir viskas bus kitaip.Aš bandau jai aiškinti,kad mama nebus….Reikia judėti į prieki,negalima taip sėdėti ir nieko nedaryti.Ji dažnai mane įžeidinėja ir gązdiną,kad aš nusižudysiu,kad ji nuo visko pavargo.O aš negaliu,labai myliu savo šeima,man labai skaudu,man skauda širdelę ir nieko negaliu padaryti.Mes patys su vyrų gyvename nuomojame bute,jisai dirba,o aš mokausi,kiek galime tiek padedame,bet ji jau prie to priprato.

Bet aš negaliu palikti bėdoje jos,man rodos širdys sustos iš skausmo jai jai nepadėsiu.Aš labai myliu savo brolius ir seserį.Brolis ir sesutė yra dar labai maži,net 3 metuku neturintis,aš be jų negaliu gyvento.Aš kiekvieną dieną stengiuosi dėl jų,aš ieškau kas atiduoda kokius rūbelius,važiuoju į caritus,noriu kad jie turėtu viską ko aš vaikystėje neturėjau.Jie man kaip vaikai.Matau,kad mama neišgali,ir man labai sunku.Ji atrodo priprato taip gyventi.Su ją kalbėtis neimanomą,ji mane užsipuolą,pradeda muštis.Aš niekada nepakėliau prieš ją rankos,nes tai yra mano mama.Bet ji visada kelia ranką,mane ižeidinėją,užgaulioja.Dažnai pasako,kad aš jai esu mirus,kad esu valkata ir materialiste.Nors aš už savo šeimą savo gyvenimą paaukočiau,aš pati nevalgau,bet nuvežu jiems,kad jie turėtu ką pavalgyti.Pardavusi kažkokį rūbą iškarto bėgu nupirkti sūrelį ar dešrelių,kad nuvesščiau vaikams.Perku mamai vitaminus,carsili.Kad tik jai būtų gerai.Bet aš vistiek jai bloga dukra.Kad ir šiandieną,sakau važiuosime į svečius pas draugus.Ji mane taip užsipuolė,kad aš tokia ir anokia,kad neturime kur padėti pinigų ir t.t Ji dažnai dėl visko pyksta ką mes darome,nors niekada nesišvaistome ir esame rami darni šeimą.Dažnai išgirsi iš jos priekaištus,dažnai pasakys,kad aš geriau bučiau negimusi.Kad atsipi…tu nuo manęs.Aš jai sakau,aš ne pas tave važiuoju,o savo brolius ir seserį,tai ji man uždraudė ir juos matyti.Pasakė,kad aš jai ne dukra.Kad pamirščiau ją ir jos namus.Be manęs ji neišgyventu nei mėnesio,jai per sunku vienai pragyventi.Vaikai be manęs negali.Jie visada mane šaukia,labai myli.Aš visada dėl jų stengiuosi,aš labai branginu savo šeimą,bet aš tiesiog pavargau jau ir pati nuo visko.

Ji visą laiką kišasi į mūsų gyvenimus,ji manęs tiesiog nepaleidžia.Aš visą laiką turiu šokinėti pagal ją,ir neduok dieve,aš nepadarysiu taip kaip ji sako.Bus didžiausia tragediją,aš busiu pati blogiausia dukra.Aš ir vaikus turiu daboti visus,aš turiu jiems padėti.O ji sako,aš kaip numirsiu tai tu ir mano vaikus užauginsi ir dar skolas dukrelę išmokėsi.O jinai skolų turi apie 54000 litus,netgi daugiau.O kaip aš jai papriekaištauji tai aš būnų snarglė didžiausia kuri kišasi į jos gyvenimą.Ji net su mažaisiais vaikais š lauką negali išeiti,nes aš turiu eiti kartu.Jai vienai sunku.Į parduotuvė irgi mes visi turime eiti,nes jai nėra nuotaikos ir ji niekur neis.

Dukra

Ji tiesiog įsivaizduoją,kad aš užauginsiu tuos vaikus,kaip dar patiems reikia susikurti gyvenimą.Patys savo vaikų neturime,o ji jau galvoja man visus 4 apkrauti.Jinai žino mani silpnybę,kad aš negaliu gyventi be vaikų.Visus myliu vienodai,bet tuos mažuosius,aš tiesiog dievinu.Noriu,kad jie nematytu tai,ką matėme mes.Kaip ir dabar mano broliukui reikia,basučių nes kojytė didelė.visi batukai trina.Sakau mama A..reikia basučių,tai ji tai iš ko man dabar nupirkti jai neturiu iš ko.Tai sėdžiu inerneto platybėse ir ieškau kas atiduoda basutes.O kad ji pati sugalvotu nueiti ir ieškoti tu basučių.Jie maži jiems visko reikia,ir aš tiesiog širdy jiems atiduodu ir dėl jų gyvenu.Bet noriu,kad ir mano mama stengtusi.Aš jai sakau,mama kiek aš tau padedu tavo vaikams kie parnešu,o ji sako kas tavęs prašo.

Dukra