Verkiu tai rasydama, negaliu sustot verkt, niekas manes nesupranta, kam pasipasakoju palaiko kvaila, durne jokio palaikymo nera, nezinau kas gali man padet, jau kelinta karta rasau cia gal atrasiu kaip sau padet ar su kazkuo pasikalbet. Rodos noriu uzmigt ir nebeatsikelt nei kentet kosmara. Noreciau, islikt anonimu nes taip susilaukciau dar daugiau patyciu. Eisiu pas psichologe nors nezinau ar ji man gali kuo padet, gal yra kokiu vaistu nuo kuriu galima nusiramint? Pasipasakosiu savo situacija cia. Visada buvau tyli ir nepritapdavau prie bendraamziu, nuo pat pradiniu klasiu patyriau labai daug patyciu,ju patiriu ir dabar bet i jas labai neatkreipiu demesio. Kadangi ir dabar esu is tu atstumtuju, draugu turiu , bet jiems esu reikalinga kai nuobodu( zodziu neturiu kas padetu bedoje ). Mokykloje kiekviena pamoka bunu su skirtingais zmonemis is skirtingu klasiu, pradejau nuo siu metu jaustis labai blogai, nebeeinu i kaikurias pamokas, nes jauciuosi blogai, esu kazkokia sociofobe , man dreba rankos , sirdis, balsas, negaliu pratarti nei zodzio, dar labiau pergyvenu nes bijau kad tai pastebes salia esantys zmones ir prades mane smerkti, noriu atsistoti ir pabegti is kabineto. Tas pats ir parduotuveje stovint eilej ar kitur kur yra grupes zmoniu, viduje pradedu panikuoti viduje ir bijau kad tai pasimatys mano isoreje. Nezinau kodel taip yra , nebijau jokiu zmoniu, tarsi koks automatiskas mygtukas issijungia viduje ir pradedu nervuotis. Daugiau taip nebegali testis tad turiu ieskot iseities nes pasidariau visiska sociofobe- taip , nezinau kodel taip yra, galbut tai patyciu pasekmes bet jauciuosi labai labai blogai. Kol visa tai neprivede prie savizudybes noriu rasti iseiti….. Prasau jei jauciates panasiai parasykit kaip su tuo susitvarket ar bent pakelkit tema…