Bijau paslyst
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noriu tik patarimo, ne priekaištų ar bjaurių žodžių. AČIŪ.
Su vaikinu esu šešis metus. Darbe pasitaikė vienas vaikinas, kuris visaip bandė sužavėt, pakibint.. Metus laiko dirbau tame darbe, bet jo arčiau neprisileidau. Išėjau iš to darbo, karts nuo karto pagalvoju apie tą kolegą..
Su saviškiu kartais viskas būna tobula, kartais pasipykstam ir atrodo, kad tai bus pabaiga..
Buvęs kolega nenuleidžia rankų, vis parašo.. Vis pasiūlo susitikt, bet visada atsisakau. Nors iš tiesų norėčiau..
Nesuprantu savęs.. Kai būnu su savo vaikinu, atrodo viskas gerai.. Kai jo nebūna, vis pagalvoju apie kolegą..
Net pykstu ant savęs!! Kas man yra?! Žinau, kad neverta mesti kelio dėl takelio… bet tos mintys….
visi mes zmones
Permiegok su kolega. Pabandyk jį.
reagentas ačiū už pasiūlymą, tačiau atsisakysiu.
su vaikinu 6 metus..
nesiulė iteisinti santykiu?
mintys – jausmai nebe tie..
kritiks jauni esam, anksti pradėjome būti kartu.. Kiek suprantu iš jo kalbų, jis planuoja pasipiršti.. O mane tos visokios mintys žudo. Taip bijau paslyst, pasirinkt netinkamai..
as tai nueiciau susitikt su tuo kolega tiesiog atsigerti kavos,bet perspeciau ji is anksto,kad nieko daugiau nesitiketu, tai pabendrautumet akis i aki,gal net nusiviltumet. Nematau cia nieko blogo nueii valandikei kazkur pabendraut
kristinute123 darbe, mano kabinete būdavo paliekami glėbiai gėlių.. papuošalų.. Papuošalus grąžinau. Prašydavo bent gėles pasilikt, tai tas pasilikdavau.
Jis kalba, kad niekada gyvenime niekam nejautė to, ką jaučia man.. Kad ta trauka tokia nežmoniška, kad jis viską galėtų dėl manęs mesti, viską paaukoti, iš karto pasipiršti.
Siūlo susitikt, nes nori pamatyt mano akis, tą ir aną… Turim kelis bendrus pažystamus, kurie sakė, kad jis visiškai pametęs galvą, kad jo tokio niekas nematė.
Tai žinau, kad jeigu susitikčiau, be komplimentų ir įsmeigtų akių neapsieičiau..
Aš net nežinau kodėl čia rašau… niekada nerašiau.. Gal dėl to tokio pasimetimo situacijoj, o gal tiesiog dėl norėjimo išsikalbėti…
Jeigu vyras gerbia moteri, jis niekada nedarys to, ko jo nenori ar nenores, o tuo labiau, kai ji turi vaikina. Gal suteikei kokiu vilciu?
karalaitee gal ir buvo mano klaida ta, kad kai dirbau, pamačiau dėmesį ir neatsiribojau visiškai. Palaikiau kolegų ryšį.. Galbūt tai suprato kaip suteiktą viltį… nors esu atvirai sakiusi, jog turiu vaikiną ir jį myliu, jog nepuoselėtų tuščių vilčių..
kazkokia maniakiska “meile” to vaikino…
Hmm… Siulau atsiriboti nuo jo, geriau pasilik prie savo draugo. Buna ssantykiuose laikotarpiu, kurie vadinasi – isbandymai. Nepasiduok pagundoms.
pati nežinau ko noriu.. žiauru, kai net pati negali sau padėt apsispręst
Būk su savo draugu ,ir praeis tos mintys apie kitą savaime
Na svarbu, kad bandai suvokti kas vyksta. Neskaudink savo vaikino jeigu jau labai traukia tas kitas zmogus tai teisingiausia butu labai gerai viska apmastyt ir arba nutraukti santykius su dabartiniu vaikinu arba visiskai atsiriboti nuo buvusio kolegos ir grieztai jam pasakyt, kad neberodytu jokio demesio ir neturetu jokiu iliuziju. Yra dar variantas apsilankyti pas psichologe, psichiatre gal ji pades tau surasti atsakyma kas ir kodel su tavim vyksta.
mes uz tave nenuspresime
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
