Bijau paslyst
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noriu tik patarimo, ne priekaištų ar bjaurių žodžių. AČIŪ.
Su vaikinu esu šešis metus. Darbe pasitaikė vienas vaikinas, kuris visaip bandė sužavėt, pakibint.. Metus laiko dirbau tame darbe, bet jo arčiau neprisileidau. Išėjau iš to darbo, karts nuo karto pagalvoju apie tą kolegą..
Su saviškiu kartais viskas būna tobula, kartais pasipykstam ir atrodo, kad tai bus pabaiga..
Buvęs kolega nenuleidžia rankų, vis parašo.. Vis pasiūlo susitikt, bet visada atsisakau. Nors iš tiesų norėčiau..
Nesuprantu savęs.. Kai būnu su savo vaikinu, atrodo viskas gerai.. Kai jo nebūna, vis pagalvoju apie kolegą..
Net pykstu ant savęs!! Kas man yra?! Žinau, kad neverta mesti kelio dėl takelio… bet tos mintys….
Bet tai kas per naglumas, jei zino, kad 6metus esi su vaikinu, vistiek neatstoja…
Nusiramink. Juk visiems žmonėms kyla pagundų. O tu vis apie kolegą pagalvoji iš smalsumo. Kas būtų,jeigu būtų. Jeigu tau tikrai gera su saviškiu, būk su juo, nes tas kolega iš tavo pasakojimo tiesiog užgaida.
Ir šiandieną jau spėjo kolega pasiūlyt susitikt.. Parašiau, kad nenoriu palaikyti jokių ryšių, net ir draugiškų. Kad nenoriu liūdint savo žmogaus, be reikalo..Prašiau, kad gerbtų mano sprendimą ir neberašytų, nebesiūlytų nieko.
(Sykį į darbą atvažiavau be mašinos, tai kolega parvežė iki namų po darbo. Jis žino kur gyvenu..)
Kažkas pabeldė į duris, maniškis atidaro duris, o ant kilimėlio guli septynios rožės!!!
atsargiai, labai slydu, paslydus, gali labai ilgai skaudeti laikykis isikibusi savo azuolo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
