Buti su ar nebuti (su vaikinu)?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kvaila as kvaila mergaite.. atrodo ir pergyvenau paauglyste ir mastau brandziau, bet jausmai kartais susuka prota. Su draugu busim greit 5 metai. Visko buvo, visko yra. Esu labai atlaidi, del ko kartais griauzu save. Bet paskutiniu metu nebegaliu taikstytis su tam tikru draugo elgesiu. Esu begalo romantiska asmenybe, man to paties reikia ir is draugo. Draugystes pradzioje kokiu tik staigmenu nesu dariusi jam, bet begant metams pastebejau, kad tiesiog nieko nesulaukiu atgal, todel ta romantika laikau savyje ir nustojau stengtis Pagal ji pora viska turi kartu daryti. Na romantikos dali atmetant nebegaliu taikstytis su tingumu ir jo pesimizmu. Jis gyvenime niekuom nesidomi apart kompiuteriniu zaidimu. Kai meginau kalbetis, sako tai as dar jaunas, is kur galiu zinot kas man patinka. Visus darbus padaro paskutine minute arba nebepadaro. Ir tai viskas vyksta per prievarta. Mums reikia pradeti ieskoti busto, nes po poros menesiu isvyksim studijuot, taciau ieskau as viena.. Siandien ryte nebesusilaikiau. Kai nuskamba zadintuvas tiesiog imu ir atsikeliu, nes reikia kur nors eit, ka nors padaryt, bet tuo paciu turiu jo maldaut, kad atsikeltu. Tuomet jis nuejo valgyt, o visi namai netvarkingi, lova nepaklota, daugmaz aj, tu ten daryk ka tau reikia, vistiek cia ne mano namai (nakvoja pas mane). Pradejom sneketis ir pravirkau, nes norejau eilini karta pasakyt, kaip jauciuos, o jis tik na tu prisigalvoji, kodel butinai manai, kad tik tavo nuomone yra teisinga. Ir taip visada. Galiausiai nieko neissiaiskine isejom i miesta. Tuomet vel elgiames lyg niekur nieko. As nezinau istikruju ka ir galvot. Is vienos puses gera turet zmogu, kuri gali apkabint, pasijuokt kartu. Man patinka jo bendravimas, kartu linksma. Bet is kitos puses nejau tikrai vyras yra tam, kad tiesiog buti kartu? As irgi noriu rupescio, noriu pagalbos, noriu, kad isklausytu. O gal tiesiog prisimastau ir reikia maziau imti i sirdi viska?
Turejau ir as toki stabdi gyvenime, be jo – zymiai lengviau.
Taip ir darysi viska uz ji, o jam uzteks pazaist, pasikt, pamiegot ir pavalgyt.
Na zodziu. Siulau geriau apgalvot, ar tikrai nori tokio, kuri reiktu vilkti paskui save.
Gal ir lengviau butu, net nezinau..Bet man jis pirmas vaikinas. As nezinau ka reiskia tas zodis skyrybos. Nezinau, kaip but nepriklausomai ir uzmegzt pokalbi su kita lytim, nes esu pripratus prie saviskio. Puse metu, metai. Kaip nors susitaikyciau. Bet dabar..
Zmogus be siekiu ir ateities vizijos. Negaleciau but su tokiu vyru, kuri man reiktu visada uz pakarpos tempti. Kantrybe auksine pas jus, autore. Nes is mamytes namu isejes jis jumyse mato mamyte, kuri visa laika viska uz ji padarys ir pastums reikiama linkme.
Yra toks tipas zmoniu, kuriems niekas neidomu, jiems nieko nereikia. Geriausiu atveju domisi tik viena sritimi ( Jusu atveju – pc zaidimais). Matau, toks ir tavo vaikinas. Nerodo jokios iniciatyvos, nesistengia, nekreipia demesio i tavo norus. Ir buna su tavimi tik todel, kad tingi ieskotis kitos. Patikek, jis nepasikeis. Kartu busite tiek, kiek tu noresi.
Kuo toliau, tuo sunkiau bus pasukt skirtingais keliais. Pasverk visus pliusus ir minusus ir nuspręsk.
Tame ir esme, kad as begalo blaskausi. Ryte, kai pradejom sneket, jau mintyse galvojau, kad viena pati ieskosiuos busto ir tik sau. Bet pabuvus atrodo, gal tik prisigalvoju, gal reikia maziau pykti del visko. Ir taip todel, kad kolkas mano kelyje dar nepasitaike, toks vaikinas kokio tikiuos. Kiek bendraudavau su kitais, kazkaip nesuzavedavo. Galbut tik neatradau dar tokio. Bet kiek paskaitau kitu vaikinai ir darbstus ir veiklus ir savo draugiu nepamirsta.
Speju kad galiaudiai islaidos del busto kris ant Tavo peciu, taip kad arba neistversi arba dabar turit issiaiskinti kad jam ateitu kas i galva, kad ne tu viena turi buti atsakinga, ir kad tu ne jo mama.
Turėjau ir aš tokį, už jį galvodavau, už jį darydavau, tempdavau mus abu, stengiausi dėl abiejų, bet viena….Kol viduj kažkas nutrūko. Pavargau gyventi už abu. Irgi lūžis buvo kai reikėjo ieškotis buto išsikraustyti, o jis net nekrutino šiknos. Tai jam gatvė netinka, tai jam 5 aukšas per aukštai, kai tuo tarpu nuomos rinka buvo nulinė. Išsikrausčiau viena. Raktų nuo buto negavo. nepasigailėjau nei minutės, nors kartu kone 7 metus buvom kartu.
Kam taip anksti pradėti tą šeimyninį gyvenimą??? Kaip supratau dar tik mokotės mokykloje, išmiegojo vieną naktį tegul eina namo, neturi tai tapt kasdienybe, tuo labiau kam iškart apsigyvent kartu išvažiavus studijuot?Eikit į pasimatymus ir bus tos romantikos.
Na lengviau issikurt kitoje salyje dviese negu vienam. Vistiek kartu draugaujam jau tikrai ilgai. Ir geriau ramiai namie leist vakarus, negu gatvem kur nors trainiotis. Pirmus du tris metus prekybos centruose ant suoliuku praleisdavom ar parkeliuose vaiksciodami. O pradejus nakvot kartas nuo karto pasimate ir kai kurios jo savybes..
kaip mano antra puse yra pamises del zaidimu, ypac vieno, tai pasidomejau ir as tuo zaidimu, emem zaist ji kartu, ir jo nuotaika geresne, dalinasi su manimi naujienomis apie ta zaidima, tiek man tas zaidimas visai toks nieko pasidare. atsirado papildomai artinantis mus dalykas
nežinau, man kartais atrodo, kad dabar atsiranda vis daugiau tokių niekuo nesidominčių ir tik žaidžianačių kom žaidimus.. man tai kažkodėl atrodo tiesiog priklausomybė nuo kompiuterio. pasineria ten ir nebemato nieko aplinkui save niekas nerūpi. o jei yra kas tuo kitu pasirūpina tai išvis lafa…
“Is vienos puses gera turet zmogu, kuri gali apkabint, pasijuokt kartu. Man patinka jo bendravimas, kartu linksma. Bet is kitos puses nejau tikrai vyras yra tam, kad tiesiog buti kartu? As irgi noriu rupescio, noriu pagalbos, noriu, kad isklausytu. O gal tiesiog prisimastau ir reikia maziau imti i sirdi viska?” –> štai autorės mintys pasako viską, kaip jaučiuosi ir aš pati šiuo metu.
Ir aš pati nežinau ką daryti..man taip reikia vyriškos šilumos ir meilės, ir taip gera būna kartu. Tačiau jau kiek kartų sakiau, jog man trūksta dėmesio, paprasčiausio rūpesčio, o jis tik atsako, kad nežino, kaip dar daugiau gali tokio parodyti.. Negali būti ribų, žmogus turi stengtis kaip tik įmanoma daugiau dėl mylimo žmogaus.. Gal tuomet ne taip ir stipriai rūpi? Kartais išgirsti tokius žodžius ir pamatai tokius veiksmus, nuo kurių susilydai tiesiogine šio žodžio prasme, o kartais..galva bando pasakyti širdžiai: kam tau tokio reikia??
Kaip sako, pasakytų žodžių pamiršti negali, bet gali tik atleisti už juos..o kaip suprasti, kai vieną kartą pasako, jog gyvensime kartu ir ateitį planuojame kartu, o kitą kartą pasako, jog ilgai draugystė netruks, o apie santuoką net negalvotų?? Paklausus vėliau gaunu atsakymą – neklausyk ir netikėk viskuo, ką sakau. Galiu sakyti daug ką, bet darau ne taip.. Ir tai SKAUDINA. Be galo. Kodėl?
Nežinau ką daryti..nežinau..
As nesakau, kad nesu meginusi zaist, tiesiog randu daug idomesniu veiklu. Na o jam visas laisvalaikis, kai nesam kartu yra tik zaidimai. Ir beda tame, kad daugiau jis niekuom nesidomi.
Paklausk saves ar visa gyvenima nori ji temti uz pakarpos? kasdien sakyti jam padaryk ta padaryk ana ir niekados netureti tikros uzuovejos nes jis visuomet visko lauks is tave ir nieko neduos atgal…
O Gal kazkur taves laukia vaikinas kuris tave myletu ir gerbtu? Gerbtu tavo pasiaukojimus ir atsilygintu tuo paciu?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
