Buti su ar nebuti (su vaikinu)?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kvaila as kvaila mergaite.. atrodo ir pergyvenau paauglyste ir mastau brandziau, bet jausmai kartais susuka prota. Su draugu busim greit 5 metai. Visko buvo, visko yra. Esu labai atlaidi, del ko kartais griauzu save. Bet paskutiniu metu nebegaliu taikstytis su tam tikru draugo elgesiu. Esu begalo romantiska asmenybe, man to paties reikia ir is draugo. Draugystes pradzioje kokiu tik staigmenu nesu dariusi jam, bet begant metams pastebejau, kad tiesiog nieko nesulaukiu atgal, todel ta romantika laikau savyje ir nustojau stengtis Pagal ji pora viska turi kartu daryti. Na romantikos dali atmetant nebegaliu taikstytis su tingumu ir jo pesimizmu. Jis gyvenime niekuom nesidomi apart kompiuteriniu zaidimu. Kai meginau kalbetis, sako tai as dar jaunas, is kur galiu zinot kas man patinka. Visus darbus padaro paskutine minute arba nebepadaro. Ir tai viskas vyksta per prievarta. Mums reikia pradeti ieskoti busto, nes po poros menesiu isvyksim studijuot, taciau ieskau as viena.. Siandien ryte nebesusilaikiau. Kai nuskamba zadintuvas tiesiog imu ir atsikeliu, nes reikia kur nors eit, ka nors padaryt, bet tuo paciu turiu jo maldaut, kad atsikeltu. Tuomet jis nuejo valgyt, o visi namai netvarkingi, lova nepaklota, daugmaz aj, tu ten daryk ka tau reikia, vistiek cia ne mano namai (nakvoja pas mane). Pradejom sneketis ir pravirkau, nes norejau eilini karta pasakyt, kaip jauciuos, o jis tik na tu prisigalvoji, kodel butinai manai, kad tik tavo nuomone yra teisinga. Ir taip visada. Galiausiai nieko neissiaiskine isejom i miesta. Tuomet vel elgiames lyg niekur nieko. As nezinau istikruju ka ir galvot. Is vienos puses gera turet zmogu, kuri gali apkabint, pasijuokt kartu. Man patinka jo bendravimas, kartu linksma. Bet is kitos puses nejau tikrai vyras yra tam, kad tiesiog buti kartu? As irgi noriu rupescio, noriu pagalbos, noriu, kad isklausytu. O gal tiesiog prisimastau ir reikia maziau imti i sirdi viska?
P.S. kad ir kaip sunku būtų: geriau jokio nei bet koks.
Ir tai galva suprasti nėra taip sunku, bet paleisti daug sunkiau..ir kyla daugybė klausimų, ir taip eini, ir nežinai, kokį sprendimą priimti.
Nešvaistyk laiko, tikrai jo nepakeisi. O jei pakeisi, tai tik trumpam.
mano situacija identiška. jau norėjau kurti temą, bet turbūt geriau rašysiu čia ir neužimsiu vietos. žiauriai reikia patarimo. su draugu jau ne vieni metai kartu, labai jį myliu, bet pradedu abejoti ar mums kartu pavyks. jis lygiai toks pats, kaip temos autorės draugas – kompiuteriniai žaidimai – didžiausias pomėgis. ir kaip ir autorė rašė, jaučiuosi taip pat, atrodo lyg mano nerimas būtų perdėtas. draugas manęs nesupranta. sako jog nori pasikeistti, tapti atsakingesnis. bet realiai nieks nesikeičia. ir negaliu juk norėti padaryti žmogų kitokį.toks jau jis.jam taip dabar gerai gyvent, o man jau taip nebetinka. aš mokausi, dirbu, o jis tik mokosi. nors tikrai galėtų suderinti mokslą su darbu ,rasti nors ta vadina part time job. bet ne. nereikia. nenori. dar blogiau tai, jog gyvename jo šeimos namuose, . tai yra taip, jog aš gyvenu pas jį, taikausi prie jo šeimos narių ir namų taisyklių, dirbu, kad galėčiau prisidėti prie buities nors minimaliai. ir laukiu kol jis baigs studijas ir ras darbą, kad galėtume gyventi atskirai, kaip normalūs suaugę žmonės. deja, jokios iniciatyvos iš jo nejaučiu. ne tik man ta monotonija igriso, bet matau, kad ir jis jau matau pavargo. turbūt nuo mano reikalavimų. jaučiuosi jam kaip antra mama. o juk mano gyvenimas galėtu but visai kitoks. galėčoiau gyventi viena, gyventi kitaip, pamatyti ir patirti daugaiu. jaučiu kad kol būsiu su juo tai neįvyks. bet tikrai myliu ji. esu labai prisirišusi. galbūt jei palikčiau jį.tada susiimtų? bet abejoju… patarkite. tikrai buvo laikas kai maniau, kad būsim amžinai kartu, bet dabar jaučiu, kad viskas yra labai komplikuota…
nei su bet kuo tai geriau vienai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
