Daugiau nebegaliu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos. Tikiuosi sulaukti iš jūsų patarimo.
Mano problema yra ta, jog esu tyli, intravertė, todėl man ypač sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. “Kodėl nieko nesakai?”, “Kodėl esi tokia tyli?” – klausimai, kurių dažnai manęs klausia. Dažniausiai nepratariu nė žodžio, kai būnu svetimų žmonių kompanijoje, nes neturiu, ką pasakyti. Dėl to jaučiuosi labai prastai. Prieš susitinkant jauti milžinišką baimę, o galiausiai didelį nusivylimą savimi, kai, geriausiu atveju, sugebėjai pratarti vos porą žodžių. Žinau, kad jeigu nieko nekeisi, tai niekas ir nepasikeis. Geriausias būdas įveikti savo baimę – su ja susidurti akis į akį. Todėl pradėjau lankyti įvairias paskaitas, kursus, į kuriuos nueiti MAN VIENAI (kaip žinoma, beveik visada visi eina su draugais) buvo didelis iššūkis prisiversti. Tačiau kad ir kur aš beeičiau, vis vien ta problema nemažėja. Kai žiūri į kitas mergina, kurios susitinka nepažinodamos viena kitos ir per 10 minučių sugeba susidraugauti, juokauti drauge – tai mane varo į neviltį. Su vienu žmogumi galiu šiaip ne taip palaikyti pokalbį, bet su žmonių grupe – niekada. Dažniausiai būnu klausytoja. Galbūt aš esu nuoboda ir man reikėtų KAŽKUO TUO ypatingu domėtis, kad tapčiau patrauklia pokalbio pašnekove? Einu į įvairias paskaitas, savanoriauju, bet iš to gaunasi šnipštas. Apie pokalbius su vaikinais galiu iš viso pamiršti (na, neskaitant savo dviejų klasiokų). Be to, pusė mano klasiokų su manimi net nepasisveikina, ypač tie, kurie yra gana bendraujantys ir vieni iš populiaresnių mūsų klasėje, bet ir tie kiti net nesisveikina. Galbūt kažkas sakys : “Na, galbūt tai ne tie žmonės, galbūt jūsų pomėgiai nesutampa”, bet kartais tokių situacijų neina išvengti… Patarkite, prašau, ką nors.
Man lygiai taip pat 😮 Toks jausmas lyg būtum mano kopija 😮
niu niu niu
aisku labai bloga dalyka pasiulyciau bet skayciau reik kokso arba kazko panasaus. kazkada man buvo pripyle,as toki drasumo komunibikalumo maksimuma pasiekiau kad vienam renginyje su visais zmonemis susipazinau bet nevedu is kelio. bet man rods plauk pasroviui,paskuj gyvenimas privers prasizioti
Labai gerai suprantu pati panaši esu, tik ne tokia tyli. Dėl grupės taigi būna tokių žmonių, kur plepa nesustodami, ir kaip tau įsiterpt..Jeigu tu “kažkuo tuo” ypatingu domėsies, gerai,bet nėra garantijos, kad bus proga apie tai pakalbėt su žmogum, gal tarkime, jis tuo nesidomės, čia iš patirties sakau. Aišku, nereikia savęs nuvertinti, nes čia visuomenė kalta, kad intravertai laikomi kažkokiais keistais, kad norma yra tarškėti ir būti super socialiam… Manau, galėtų padėti, jei pasistengtum daugiau bendrauti, nors ir nėra taip paprasta. Taip pat galbūt tu nesi linkusi pasakyti viską, kas atsiranda tavo galvoje, bet pastebėk, tie kalbieji taip ir daro, įvairiomis nereikšmingomis smulkmenomis iš savo gyvenimo dalijasi. Dar girdėjau apie tokią neblogą knygą, Susan Cain. Tyla. Intravertų galia… (tikslai neatsimenu)
Nežinau kaip patart, nes aš iš tų bendraujančiųjų.. Randu kalba turbūt su visais, galėčiau akmenį prakalbinti. Keliu temą, gal atsiras galinčių padėti!
Man panaši problema :/ bet aš ne visada tyliu. Mano tylumas priklausi nuo žmonių grupės ir mano nuotaikos, pasitikėjimo savimi
Aš irgi tokia buvau. Kol neperlipau pati per save. Tiesiog,pradėjau labiau savimi pasitikėti ir tiesiog… Kalbėjau.
Tokios mes jau tos shine esam. Pažįstama situacija.
O kokie padrąsinimai gali būt? Aš pati esu tyli, tad nemanau, jog kažkas galėtų internetu suteikti man drąsos
man irgi tas pats, nemoku bendrauti grupėje
Man irgi ta pati problema. TIk as esu vyriskos gimines =D. Pvz sneki su zmogum, pvz mergina ir negaliu ziureti i akis, ir t.t. Cia yra psichologines bedos kazkokios, bandau pats jas iveikt taciau nelabai gaunasi.
kodėl iš karto paguodos,o patarimų padrąsinimų negalima tikėtis?
aš ir tokia buvau. ypač mokyklos laikais. univere pasikeičiau, bet… ką aš žinau… jei esu tokia kokia esu, tai kam save kankinti, bandyt perlaužt savo charakterį? gyvenam tik vieną kartą. ir nugyvent visą gyvenimą pergyvenant, kad nesi tokia, kokia norėtum būti yra per žiauru. aš tai siūlau atsipalaiduoti ir, tsakant, plaukti pasroviui. laikui bėgant kažkiek pasikeisi, bet neprievartauk savęs. gyvenk taip, kad tau būtų lengva pačiai su savim
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
