Depresija-persivalgymo priepoliai-seimynos uzsipuolimai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos Pabandysiu kuo trumpiau nupasakoti situacija:
Pries pusemti praradau galima pasakyti viska,brangia draugyste su drauge,darba,nora gyventi. Bandziau zudytis-nesekmingai. Toliau seke gili depresija, lankymaisi pas psichologus ir antidepresantu gerimas. Pripazistu tie vaistai siektiek padejo,pasviesiejo protas,taciau apie zudymasi galvoju kasdien,bet zinau,kad to nesugebesiu,nes nemoku o ir noriu sau irodyti,kad esu stipri ir protinga,deja…Daznai istinka nerviniai isisokimai,kaip uzsipuolimas del menkniekio namiskiu, susinervuoju jei net nukrenta kazkas ant zemes ar nesugebu konors pakelti,nes neturiu jegu. Nuo nervu pradejau valgyt,priaugau 10 kg,niekada nesu sverusi tiek kiek dabar,bet tik susinervuoju ir begu i parduotuve,valgau be proto daug,persivalgau,bandau kisti pirstus ir isivemti-nesugebu,neiseina to padaryti,po to grauziu save ir vadinu stora kiaule. Baigiu iseit is proto ir nezinau ka daryti,zinau,kad gal vertetu kreiptis i istaigas ir jose paguleti ir pasigydyti,bet bijau,bijau,kadp abuvus tarp tokiu kaip as ,tikrai pasidarysiu psichine ligone ir neisikapstysiu Stengsiuosi neiti i parduotuves,kadangi veiklos neturiu ir neiti is namu,nebent ryte pabegioti.
Prasau patarkit ka daryti,nes tie priepoliai bei seimos uzsipuolimas is niekur nieko bei galvojimas apie mirti tikrai viena diena prives prie blogo…MALDAUJU patarkit
Gal bandyk nukreipt mintis, blokuok jas, ar kai tik susinervini ir tau blogai paskambink i jaunimo linija, arba gali isrekti i pagalve pikti..
o kaip mam issikapstyt prasidejo viskas nuo keliu asareliu o dabar pjaustausi rankas nors lankaus pas specialistus,meginu uzsiimti megstama veikla bet kai uzeina noras pjaut tai nieks nepadeda…….
as studijuoju neaikivazidziai,paskaitos tik savaitgaliais ir tai labai retai. Buna,kad net ir nenueinu
Man buvo beveik tas pats. tik gal kiek lengviau, nežinau… bet rezultatas toks: per metus +10kg, nuotaikų kaita nežmoniška, beveik visada būnu pikta ir liūdna, bijau išeit pro namų duris, nes nežinau, kas ten laukia… bet turiu pripažinti, kad pradedu taisytis padėjo mokslai. ėmiau studijuoti, atsirado veiklos, nors kartais į paskaitas irgi bijau eiti, nes atrodo, kad mane visi ten stebi, kad niekas manęs nemėgsta… bet bent jau viduje aš vis dažniau jaučiuosi gerai
Na visų pirma turi prisiversti nedaleisti blogų minčių, sakykim – ateina silpnumo akimirka, kai jauti, kad vėl būsi sutrigdyta ir susinervinusi – stumk į šalį kuo greičiau, kol tas jausmas nespėjo užimti didelės vietos. Jeigu susinervini – pradėk juoktis, kad ir priverstinai, kad ir per ne norą, kad ir kaip kvailai sau skambėtum.
Nebūk jokiais būdais namie, pradėk anksčiau eit miegot ir anksti keltis, negulinėk. Stenkis susitikti su kuo daugiau žmonių, net jeigu ir nenori nei vieno matyti – eik susitikt ir neatidėliok. Jei neturi draugų – turi turėti gi kokių nors pažįstamų, jei kur kviečia – eik visur be išimčių.
Svarbiausia stumti nuo savęs visą savęs smerkimą, blogą nuotaiką, tą gali daryti žiūrėdama motyvacinius filmukus, skaityk visokias knygas kaip “kaip tapti laimingu”, nors tau jos atrodo ir visai beprasmės ir kvailos, bandyk įtikėti tuo, apgaudinėk save, kad esi laiminga, pradėk nuo mažų dalykų, sakykim – vietoj atsidarydama čipsų pakelį – palik jį ramybėj ir pagirk save, kad sugebėjai atsilaikyti.
Būtinai būk kuo daugiau lauke, vaikščiok aplink, stebėk aplinką, neklausyk liūdnos muzikos, nežiūrėk liūdnų filmų, keisk viską kad ir į banalias komedijas, nesvarbu, jeigu ir nemėgsti jų, tai labai padeda atitraukti demėsį ir užsiblokuoti truputį.
Joga yra taip pat geras vaistas, galų gale bet koks sportas. Tik ne per daug, kad nebūtų manija.
Galiausiai, priimk save, kokia esi, neteisk, nesmerk, tiesiog paleisk save. Gerai, pasakyk, aš stora, aš sergu depresija, esu nevėkšla, galiu būsi ragana kartais, bet mano gražios akys. Pabūk su savo jausmu – paleistu ir susitaikiusiu, leisk sau būti.
jei depresija, tai jokios komforto zonos ir taip nėra, tad nėra kaip ir išlįsti iš tos komforto zonos… ir iš patirties žinau, kad sportas ne visada padeda.. mano nuomone, autore, nedelsk ir kreipkis į profesionalus (į valgymo sutrikimų centrą ar tiesiog pas gydytoją, kuriuo pasitiki). depresija ne sloga, per savaitę nepraeis. Ir pasibėgiojimai po parką, deja deja, irgi ne kažką tepagydo, kai rimta situacija..
nieko nedarydama tik dar labiau sau kenki ir į dar gilesnę duobę krenti. Žinau, kad sunku prisiversti išeiti į dienos šviesą, bet gulėjimas, pjaustymasis ir savęs gailėjimasis tikrai situacijos nepagerins.
Zinot merginos,as tiesa sakant jau bijau net eit is namu,bijua mzoniu zvilgsniu,bijau,kad nerasiu niekur draugu. Beje man 21m bijau bendraut,bijau but nesuprasta. Beje as manau,kad mano gyvenimas visas eis tik pilkom spalvom,nemoku lipti is balos kurioje sedziu
Užjaučiu dėl depresijos. Kas nesirgo niekad nesupras. Pati vos išsikapsčiau. Ir tai liekamieji reiškiniai liko. Šiaip patarimas vienas yra. Kad ir kaip sunku būtų, reikia veiklos. Ir geriausia tokios, kuri teiktų begalinį malonumą.
Veiklos!! bet kokios! priversk save lįsti iš komforto zonos ir kažką daryti, mokytis, šokti, kepti, sportuoti, mylėti, šopintis, bet lįsk iš namų būtinai
Lankyk kąnors . Aerobiką,jogą,sporto klubą.
Kitur internete viena mergina rašė: ,, Kai susinervuoju einu pasportuoti, padaryti mankštą arba pabėgioti”
O žudytis neverta ir net nebandyk !
Nėra padėties be išeities!
aš rekomenduočiau susirasti kokią nors veiklą, kuri tau neleistų nereikalingų ir, šiuo atveju, nuodingų minčių į galvą. Jei esi nepilnametė, pirmyn į šokių salę, baseiną, papildomą užklasinę veiklą ar jaunimo organizacijas.
Jei esi vyresnė, susirask darbą.
Išmėgink meno terapiją, piešk, tapyk, nerk, siūk, megzk, forografuok, rašyk. Galbūt skamba kvailai, bet tokios terapijos padeda.
Išmėgink jogą. Stenkis daugiau koncentruotis ne į savo problemas, o į REALYBĘ. Į tokius paprastus dalykus, kaip namų tvarkymą, dulkių siurbimą, indų plovimą, drabužių lyginimą ir lankstymą. ATlikinėdama tokius darbus, galvok apie jų atlikimą, koncentruok mintis.
Minčių visiškai neužblokuosi. Svarbiausia, kad nukreiptum jas tinkama linkme.
Pasitaiko žinok daugeliui panašių dalykų, žinau, kad tuo metu,kai aptemsta protas, jokių protingų minčių nepavyksta koncentruoti ir situacjias atrodo beviltiška. Tik tiesa ta, kad situacija NĖRA beviltiška, tiesiog tu nematai jos objektyviai.
Man lygiai tas pats, todėl suprantu jus. Bandykit namie kuo rečiau būt, bendraukit kuo daugiau, pabandykit skaityt motyvacines knygas, užsiimkit joga. Ir svarbiausia- išmokit save valdyt.
Šiaip sportas tikrai gali pagelbėti arba kokia nors kita aktyvi veikla, kuri užimtų laiką ir neleistų įvairioms mintims lįsti į galvą.
Dar yra valgymo sutrikimų centras, jeigu pačiai visiškai neišeina savęs sukontroliuoti.
Lankiau,ejau net po 3k per diena,taip nusialinau organizma,kad blogai buvo paskui gripas uzpuole ir 1.5 men kaip nelankau o dbr kodel neinu nezinau,baime kazkokia
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
