Dingus draugė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Panooos, reikia jūsų nuomoniu iš šono
O buvo taip.. Turiu draugę. Gera draugė buvo, kol nesusirado vaikinuko. Anas gyvena užsieny ir grįždavo kartais jos aplankyt. Draugauja neilgai-pusmetį. Ne tame esmė Žodžiu, grižo jis čia porai mėnesiu Lietuvėlėn ir draugė dingo. KAIP Į VANDENĮ. Nei karto nemačiau, nekalbėjom beveik, visur kviesdavau- negali. Neseniai vaikinukas išvažiavo- vėl prisistatė mergaitė. Tai gal lekiam šian, lekiam ten? Ir toks pyktis, nesuprantu.. Ar sunku bent pakviest kur nors? Kaip pati šiandien minėjo labai daug kur jie važinėdavo kur ir mes ankščiau būdavom. Ir ne viena. Su chebra! O draugė- jau ne daugiau nei pirmi ir ne penkti metai. Taip kažkaip nemalonu, vis atsisakinėju, nesipykstam, bet vistiek jaučiuosi tokia pakaitinė Suprantu, kad kai atsiras šeima, vaikai- bus normalu nesimatyt kasdien (kaip būna kai nėra vaikino nes šalia gyvenam), bet dabar tiesiog biški negražu iš jos pusės. Ar gal aš biški perdedu? Na, ka manot panos?
Iš vienos pusės, tai draugė negražiai elgėsi ir pasakyk jai tai. O iš kitos tu turėtum ją kažkiek suprasti. Mano pačios vaikinas užsieny. Jam grįžus norisi ištisai būti kartu ir kiekviena akimirka yra labai brangi
Jie matosi maždaug kas mėnesį Bet aš ja puikiai suprantu, dėl to pyktis ir neketinu ir nepradedu ir nieko nesakiau dėl to , bet kažkaip vistiek nemalonu, bent kartą būtu kur nors pakvietus, bet kartelį.. O čia- kaip i vandenį. Ne maži vaikai esam ir sakyčiau viena kitai labai artimos, todėl nesmagu
Suprasciau,jei butu visa laika dviese,bet jei su chrebrom visur vaziuoja,o drauges pakviesti nesugeba,tai eina ji nafik
Mes kaimynės Vieną kart per savaitę valandai išgert arbatos neskamba kaip trinimasis pašonėj. Jokių būdu aš nekalbu apie kiekvieną dieną trinimasi su jais turiu pati reikalų, darbų, kitų draugų, kelionių Bet karta savaitėj ar bent kartą i mėnesi būtų smagu susimatyt
*Oi, čia panelė prieš mane ištrynė komentarą, kad nenorėtų su bernu ir su drauge pašonėj trintis
su viena drauge analogiskai buvo. Irgi sunervino – susirado drauga, jau nereikalinga, net parasyt sunku, kaip gyveni ar pan. Tik issiskyre ir prisistate, varom ten ir ten, o jei nevarai kazkur, pyksta
Tai va, o labiausiai tai nežinau kaip reaguot- ar kalbėt ta tema, ar ne? Aišku, bus pykčiai ‘kaip tu čia tokia nesupratinga’. Pasimečiau
O as pilnai suprantu ir palaikau autore. Kai buvo kur su chebra, tai galejo ir pakviesti.. Irgi ilgai niekur su ja nevaryciau ir jai laiko netureciau. Tegu pati paklausia kame reikalas.
PS: studiavau uzsieny, o LT buvo suzadietinis, bet visada rasdavau nors pora valandu draugei. O kai varydavom daugiau negu dviese visada pakviesdavau ir drauge ir sese . Ir suzadetiniam siulydavau jo draugus su zmonim pakviesti
Manau, paciai jos reik atsikratyt ir tiek. Irgi panasi situacija buvo, db nors maziau nepasitenkinimo is mano puses.
gal kazka sarkastisko uzmest ir tiek dar isizeis, jei bandysit diskutuot.
Tai pas mane vien tik sakrazmas ir būna bendraujant, galvos , kad prikolinu Jau šiandien norėjau parašyt ‘vyras išvažiavo, neliko su kuo i miestą nueit’? bet susilaikiau, blyn galvoju, lai pagyvena ramiai
Į šiukšlyną tokias drauges.
Sakyciau,nes taip kaupiasi nuoskaudos. Bet ne su sarkazmu, o kuo nuosirdziau.
Jei geros drauges esat, susitikus paklausk, kodel niekur taves nesikviesdavo su visa chebra? gal issisnekesit kas ir kaip.
Manau, taip reiks daryt, nes nesinori ir zaidimu zaist
Turiu ir aš tokių draugių, kurios vaikinams grįžus iš užsienio visus planus pamiršta, bet suprantu jas ir nepriekaištauju: atsibūti pasiilgus reikia, o pamirštama ne aš viena, bet visos draugės. Bet jūsų atvejis kitoks – juk su kitais draugais tai pramogauja… Labai negražu išties. Pasikalbėk atskirai, dviese susėdus nuoširdžiai. Tik ne puolančiu tonu, o nuoširdžiai tiesiog pasakyk, kad tau nemalonu, kai draugystė tokia svyruojanti. Jei tikra draugė – supras.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
