Draugyste ilgainiui,normalu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Norejau pasiklausti jusu nuomoniu, isgirsti pamastymus apie tai, kokie santykiai turetu buti jau perejus ta ‘draugystes pradzios’ etapa. As su vaikinu manau jau esam ji pereje ir ta jauciu is to, jog demesio, graziu, siltu zodziu sulaukiu daug reciau. Man tas nepatinka, nes buvau pratusi juos girdeti, jie tarsi uztikrindavo, kad viskas tvarkoje galedavom kalbetis, susirasinet po kelias valandas, o dabar rodos daug temu issemta ir as viena tik stengiuosi palaikyt pokalbi, kad jis nenutruktu, kad ir per sms pvz. Maziau ir to jauduliuko… Ar tai normalu, ar reik nerimaut? Kartais atrodo, kad tik as viena noriu vel tai sugrazint… tikiuosi supratot, kad norejau pasakyti.
normalu pirmiausia būna visos dienos kartu, 2000 sms per dieną, o paskui viskas aprimsta ir tai nereiškia, kad tai yra nenormalu žmonės prisitaiko vienas prie kito, jaučiasi saugūs ir ramūs kartu. Kad neįsisuktų rutina, stebinkit vienas kitą, ir tiek.
O po kiek laiko normalu pasibaigti tam pradžios etapui? Iškilo toks klausimas
Šiuo metu man yra tas pats. Kartu esam beveik 5 metus ir nebėra temų kalbėtis, jaučiasi atšalimas, barniai. Taip jau atsitinka, kai papuoli į rutiną..
Visa teisybė
Tai nepulkit jūs į tą rutiną mes irgi 5 metus kartu, atrodo kuo toliau, tuo viskas geriau. Labiau norim vienas kito, labiau mylim, labiau vertinam… Pasaka
Norėčiau to, bet.. iš jo pusės net tos pačios aistros nebesulaukiu.
o man kaip tik atrodo, kad vis daugiau įdomių temų atsiranda. taigi laikui bėgant žmogus tobulėja, įgyja vis daugiau žinių, kuriomis gali pasidalinti ir t.t. bent jau mums taip yra po 4 metų.
su saviskiu jau virs ~6 metu (draugyste+santuoka), bet bendraujam vis dar kaip pirmaisiais menesiais.meiliai ir aistringai, bet turbut su daugiau pagarbos vienas kitam. aisku del to tokiu santykiu teko vienas kita gerokai apslifuot.
kaip tas “slifavimas” vyko?
Čia jau nieko nepadarysi, ir labai retais atvejais vaikinai metų metus išlieka saldžialiežuviai.
Išvis, prakalbinti vyrą, paprašyti ką nors mielo pasakyti – yra beveik neįmanoma, jeigu jis pats to nenori. O ta tvirta, ilga draugystė ir pasireiškia tuo, jog abu jaučiatės saugūs net būdami atskirai. Žinoma, visoms panelėms ir moterims patinka gražūs žodžiai, dėmesys,bet vyrai kiek kitokie, ir jeigu jie jums neskiria dėmesio tiek, kiek norit, tai dar nereiškia, kad jo neskiria iš vis. Vistiek jie stengiasi kiek gali
O tai kaip manot, ar verta draugui sakyti, kad esu nepatenkinta del to, kad man truksta jo demesio, silumos, meiles, graziu zodziu? Kad jauciuosi vienisa kartais… Ar taip tik dar labiau atsaldysiu ji?
Jeigu nuolat blogai jaučiatės, nes negaunat dėmesio tokio, kokio norėtųsi, tai pasakykit apie tai, nes pradės laikui bėgant kauptis nuoskaudos, o tai jau labai negerai…Šiaip normalu, jog dėmesio kažkiek mažiau, na juk nesitęsia įsimylėjimo laikotarpis amžinai, ateina ir brandesnė meilė ir tas dėmesys įgauna kitokias formas. O kiek laiko esate kartu?
Zinoma pasakykit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
