Draugyste ilgainiui,normalu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Norejau pasiklausti jusu nuomoniu, isgirsti pamastymus apie tai, kokie santykiai turetu buti jau perejus ta ‘draugystes pradzios’ etapa. As su vaikinu manau jau esam ji pereje ir ta jauciu is to, jog demesio, graziu, siltu zodziu sulaukiu daug reciau. Man tas nepatinka, nes buvau pratusi juos girdeti, jie tarsi uztikrindavo, kad viskas tvarkoje galedavom kalbetis, susirasinet po kelias valandas, o dabar rodos daug temu issemta ir as viena tik stengiuosi palaikyt pokalbi, kad jis nenutruktu, kad ir per sms pvz. Maziau ir to jauduliuko… Ar tai normalu, ar reik nerimaut? Kartais atrodo, kad tik as viena noriu vel tai sugrazint… tikiuosi supratot, kad norejau pasakyti.
kartu jau virs metu. nezinau, is mano puses tai tikrai niekas nepasikeite, elgciaus lygiai taip pat, kaip ir po keliu men draugystes, man islike tie drugeliai ir pan, o netgi dar stipriau visi tie jausmai atsirade, bet vat jis pasikeites man atrodo, todel jeigu as viena meilikauciau nuolat butu nesamone. toks jo elgesys mane vercia ko nors prisigalvot…
pakalbekit kas nors su manim
o ka tau pasakyt,su vaikinu kalbek,ir bus viskas paprasta……….
Mes juk neišspręsim tavo problemų… Pati turi spręst
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
