Draugystė iš gailesčio?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar esate draugavusios su vaikinu iš gailesčio? Kas pastūmėjo į draugystę? Kiek ilgai traukėt? Kokios jo savybės netiko?
Voote, šitas paguodos neprašo, šiaip apie viską labai atvirai kalbamės, bet man natūraliai kažkaip gailestis sukilo ir bandau atsipainiot, ar man jis tikrai patinka, ar čia šiaip gailestis… O būt guodėja ir aš nenorėčiau, čia kaip su kokiu Kardanu draugaut tada
Padraugavom pusę metelių, nes jis buvo labai įdomus, geras, dėmesingas žmogus ir mane įsiimylėjes, be to ir iš išvaizdos simpatiškas, o aš į jį labiau kaip į draugą žiūrėjau. Draugaujant tai visai ir šiltesni jausmai užgimė, bet žinojau, kad ne mano žmogus ir tiek, todėl galiausiai palikau.
Sitas reikalas yra visiskas laiko gaisimas. Nesamone.
Tai cia nori nenori isisuki i ta rata, kad tampi guodeja net pati to nepajusdama. Empatija labai naturalus jausmas, kai jis man tai papasakojo, nes pagal ji as ta tureciau zinoti, jei esu su juo kartu, o paskui vis kas islysdavo ir taip gaudavosi.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
