egzistuoja tas “vienintelis” ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikutės, gal kvailoka tema, bet kelias dienas masčiau apie merginų ir vaikinų santykius. Pavyzdžiui tokiame paauglystės “ankstyvos jaunystės” laikotarpyje bendrauju šiuo metu kažkiek su žmogum, kuris iš esmės yra problematiškas, bet šiek tiek patinkantis, tik šiek tiek, yra tikrai nemažai minusų, tik kažkaip bandau save įtikinti, kad viskas čia gerai ir kad jau geriau kažkas, neigu nieko. Va! Ar tikrai jau geriau kažkas pusėtino, nei būti vienai? Yra kažkoks keistas spaudimas iš aplinkos – visi su kažkuo, leidžia laiką, būna kartu. Tada ateinu čia ir dar paskaitau jūsų temas, kur vaikinai kaip debilai elgiasi, o jūs vis abejojat, atleidžiat, liekat prie skaudinančių. Galų gale atrandu temą “ką merginom reik žinot apie vyrus” ir ten o bože moj…. merginos, vienas klausimas – ar yra ir ar atsiras gyvenime toks žmogus, kurį galima bus be jokių abejonių pavadinti savu žmogumi? Ir kaip manot, verta nervus gadint dėl kažko, vien dėl noro, kad kažkas būtų šalia?
Tikrai ne. Mano megstamiausia visu laiku fraze – “geriau su niekuo, nei su bet kuo”.
Nemanau, kad egzistuoja su vienais tiesiog geriau klostosi santykiai, su kitais prasciau
liūdna net kažkaip, keista kai iš tikrųjų dūžta visi kvaili stereotipai “lyg iš filmo”
mano nuomone tai nėra to vieno vienintelio kažkokio, wow, kuris tik tau skirtas.
Tie “vieninteliai”, tai tiesiog tie žmonės, kurie yra tau mieli širdžiai, sielai, su jais būti gera, nesinori skirtis, pasiilgstama jų, na tiesiog.. o ar jie bus vieninteliai ar tiesiog pakeleiviai, tai čia jau priklauso nuo abiejų žmonių
na, o šnekant apie tai, ar būti su bet kuo, tai-ne, geriau būti vienai, nes vienaip ar kitaip būsite nelabai laiminga prisileidusi žmogų, kuris nėra jums itin patrauklus. Verčiau ieškokite tokio, su kuriuo jums būtų gera
gal ne “tas vienintelis”, nes, būna, įsimylim ir netinkamus žmones, ir santykiai nesigauna tiesiog. Bet tą savo žmogų, su kuriuo taip gera, kad nori visą gyvenimą kartu praleist, tikrai galima sutikt, čia ne iš fantastikos srities. ir sutikus suprasi, neliks abejonių.
as irgi nemanau, kad yra kazkoks vienintelis bet su bet kuo autore irgi nesikankinkit- there’s many fish in the sea
Ačiū Jums visoms, kažkoks keistas jausmas, kai parašai į šitą forumą, jautiesi ne viena, su kažkokiu palaikymu, ačiū
Man irgi nesisekdavo santykiuose, vis pati pabegdavau, nes budavo visai nieko vaikinai, bet kazkurios ju savybes negaledavau pakest ir palikdavau. Issiskyriau su zmogum, kuris atrode lyg ir nieko, bet irgi kai kurios savybes ar poelgiai atstume. Ir tik tada sutikau zmogeliuka, su kuriuo tiesiog buvo nuostabu leisti laika, net negalvojau, kaip bus toliau, bet ivyko taip, kad be jo gyvenimo neisivaizduoju. Tad galiu pasakyti – TAIP, TAS VIenintelis TIKRAI YRA. Reikia jo laukti, o ne buti su bet kuo vardan to, kad tik buti.
up
upp
O aš tikiu, kad pasaulyje tikrai egzistuoja “antra pusė tavęs…” tas vadinamas “savo žmogus” kuris tave supranta iš pusės žodžio, kuris yra tavo draugas, meilužis, partneris, vyras.. tik žmonės dažniau renkasi būti su bet kuo, kad tik nebūtų vieniši, ir tiesiog galbūt praleidžia savo šansą būti su “tuo vieninteliu”.
Ir jeigu bandai save įtikinti, kad tas žmogus tau – tai deje jis tikrai ne tau
ačiū
Aš nežinau, ar yra tas Vienintelis, bet tikrai egzistuoja vyrai, su kuriais nuo pirmos akimirkos jautiesi Kitaip. Nereikalingų klausimų tada nekyla man pačiai su vyru taip nutiko. Turėjau vienus, kitus menkaverčius santykius, bet nuo tada, kai jį sutikau, supratau, kaip kardinaliai Kitaip gali būti labai natūraliai greit susikraustėm drauge (palyginimui – su paskutiniu buvusiu po dvejų metų apie tai nė kalbos nebuvo), dabar jau porą metų esame šeima, o drugeliai kur buvę ten ir plasnoja )
jusiškis panašus į jūsų vienintelį, arba vieną iš savų
Na, aš pabūsiu romantikė. Esu sunkaus, bet vyrams įdomaus charakterio. Taip jau susiklostė. Sutikau savo TĄ vienintelį, jo požiūris į gyvenimą nuostabus, su manim jis elgiasi kaip su princese, kai reikia pasako, kokia aš neturėčiau būti. Šalia savęs visada įsivaizdavau kokį nors alkoholiką, nes vis man netikdavo nei vienas, tikrai galvojau, kad arba liksiu viena, arba būsiu nuskriausta gyvenimo, kas liečia vyrus. Ir sutikau jį, per pirmas 10s buvo aišku, kad tai mano vienintelis. Taip jau 3 metai niekas nesikeičia.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
