Visur einu viena, nei niekas nenori, diskomfortas buvo is pradziu, o dabar nebe, kodel jei buciau laukusi kol kas prisides, nebuciau pamaciusi nuostabiu baleto renginiu, nedalyvavus jogos gamybos pamokose, ar jogos pratybose, ir t.t. pamaciau kad daug netenku, buvo pirmus menesius nejauku, taremes vaziuoti i cerkve su keliomis mamomis, ir prasidejo, tu palauk to ano, negaliu ir t.t. is viso niekur nesusiruosem, ir turiu pridurtu ne del vaikuciu, o del suaugusiuju, po dienos nuvaziavau viena, buvo oi kaip nejauku, bet pamaciau tai ko norejau

Viena drąsiai einu į spektaklius, teatrą ir kitus renginius. Kaip vienanarė minėjo, jeigu nedalyvaučiau, tikrai daug ką prarasčiau

Žinoma, eiti dviese ar grupelėmis smagiau, gali padiskutuoti ir pasidalinti mintimis. Bet nieko baisaus ir su savimi padiskutuoti matytus vaizdus

Viena galiu eiti ir einu bet kur. Man tai nesukelia jokio diskomforto. As pati sau labai gera kompanija

Aš viena niekur neinu (išskyrus apsipirkimą parduotuvėse), nes atrodo, jog kiti galvos “va, vargšė, draugų neturi, tai vienai teko eit”, bet dabar skaitant jūsų komentarus jaučiu, kad daug praradau taip galvodama.

ir man siomis dienomis iskilo tokia dilema, noriu i koncerta, bet draugui nepatinka, sese, drauges negali, ir mastau ar eiti vienai..

Dažnai einu viena į teatrą, kiną, koncertus ar kitus renginius, net nusipirkau bilietus ir išbandysiu keliavimą viena. Nesijaučiu nejaukiai. Bet gal tiesiog charakteris kaltas, kad nemėgstu trukdyti kitų žmonių siūlydama eiti į renginius, o jei sutinka paskui jaučiuosi kalta, jei renginys nepatiko ir dėl to žmogelis išmetė pinigus. Nors, tiesa, yra kelios draugės, su kuriomis skoniai ir pomėgiai panašūs, tad būna, kad pasikviečiu į kompaniją, bet dažniausiai gaunasi ne normalus filmo ar spektaklio žiūrėjimas, o diskusija (kartais net ir visiškai ne į temą )

aš irgi galiu ir viena nueiti, man jokio skirtumo kartais tiesiog smagiau su kuo nors drauge.

Įdomi tema. Aš į kiną, teatrą išvis itin retai vaikštau, bet jeigu tenka, tai tik su kompanija. Tas pats su kavinėmis, ar kitomis viešojo maitinimo įstaigomis. Tiesa, paskaitų metu šiek tiek susipykau su keliais grupiokų. Na, man nebuvo nuotaikos, jiems irgi, tai nesutapo nuomonės, dar kažkas, išvariau iš ten. Bevažiuodamas namo sugalvojau užsukti į kavine. La Crepe. Na, kartais ten su draugais kartu nueinam, tai picos suvalgom, ar atsigeriam alaus. Tąsyk pamaniau, jog noriu būti vienas. Tai nuėjau, atsisėdau, užsisakiau picos, alaus. Sėdėjau sau vienas ir visai dėl to nebuvo liūdna. Tik prisipažinsiu, jog šiek tiek keista. Bet nematau nieko blogo, jeigu žmonės eina vieni į kiną, teatrą, spektaklį ir kitus renginius. Labiau keista būna, kada žmonės likę vieni neina niekur, nes neturi su kuo. Manau, jog reikia išmokti būti su savimi pačiu, kad kiti neįtakotų tavo gyvenimo, jog praleisi vieną ar kitą renginį dėl to, jog kažkas su tavim nesutiko eiti.

labai teisingai

@monique7 jei einu viena, išnaudoju tą laiką su kuo nors susipažint – tas pats galioja ir renginiuose, jeigu savanoriauju, ir per paskaitas, ir daug kur kitur, bet pasakykit Jūs man, kiek kartų žmonės pagalvojo, kad jei mes esam vieni, neva neturim draugų? žmonėms ir taip pakanka problemų, kad dar rastų laiko apie kiekvieną iš mūsų pagalvot.

tylūs-kuždesiai , čia mano vidinės problemos, nuolat pergyvenu, kad kiti nepagalvotų ko nors blogo apie mane. Nors, kaip ir rašėt, tuo pat metu suprantu, kad turbūt visi turi pakankamai savų problemų ar kitų minčių ir tikrai negalvoja, kad atrodau vienaip ar kitaip. Beje, dar klausimas būtų į tą tema: jei kalbasi grupelė žmonių, kaip prieinat? Aš lyg ir norėčiau, bet tuo pačiu atrodo, kad visi jau pažįstami, šneka kokia nors bendra tema, o aš priėjusi neturėsiu ką pasakyt, atrodo, nėra kaip į pokalbį įsiterpt.

Kiek daug renginiu esu praleidus, vien del to, kad nieks nenoredavo i juos eiti… Neprisiverciu eiti viena

Taip pat daug kur lankausi viena – iseinu tiek paisvaikscioti palei upe,i kavine pasedeti taip pat be problemu, man net labai patinka tokia “vienatve” Kartais sau pabuni geriausiu draugu ir mastytoju Taip pat svajoju isvykti i kelione viena,bet kolkas tai tik mintyse,ateity tikrai leisiu sau tokia “prabanga”- patirti ispudziu tik sau,su savimi P.S. taip pat negaleciau ir gyventi be draugu,taciau vienatve mane isties veza

Tiesa,ka prisiminiau, visai neseniai,gal pries gera menesi,isejau vakarop pasiemusi kavos pasedeti prie krantines,na tiesiog Tai priejo prie manes mergina ir eme teirautis,ko tokia lliudna sedziu,as ja tikinau,kad man viskas gerai,tuomet salimais buves vaikinas prisidejo prie susirupinusios merginos ir taip pat siulesi isklausyti..man atrodo,jie taip ir nepatikejo,kad sedziu del to,jog man tai patinka