Esu labai bjaurus žmogus
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Susilaukiu iš šeimos komentarų, kad esu be galo bjauri. Jie akcentuoja tokias mano savybes kaip nepakantumą, nervingumą, pyktį, pasipūtimą. Išties, pripažįstu, kartais pačiai nuo savęs darosi šlykštu, nes esu linkusi smerkti, keikti žmones dėl įvairiausių smulkmenų. Negaliu sugyventi su broliu, nes mane nervina kiekviena jo smullkmena. Pačiai pasitaiko isteriški proveržiai, negaliu sustpoti verkti. Imu vis dažniau elgtis taip, kad pati savęs nesuprantu. Pavyzdžiui, neseniai išdaviau savo vaikiną, ieškodama sau nuotykių. Dabar jaučiuosi dar bjauriau, nes šlykštu nuo savęs. Kliūna ir vaikinui, nes bve reikalo piktažodžiauju ir rėkiu ant jo. Labai nervina jo nežinojimas, puolu jį vaidinti debilu dėl smulkmenų. Kartais puolu į agresiją ir daužau įvairius daiktus arba trenkiu broliui. Valgau be galo daug saldumynų, nes labai stinga dopamino. Galiu laisvai sukrimsti 10-15 šokolado plytelių per dieą (tiesą skaant, taip ir darau). Negaliu pasižiūrėti į save veidrodyje, kartais net verkiu dėl savo išvaizdos, nors ir aplinkiniai kartais mesteli man komplimentų, neturiu jokio viršsvorio ar bjauraus veido. Negaliu išlįsti iš drabužių tinklalapio, nes šmutkės vienintelis dalykjas, kuris mane ramina, tačiau ir dabar pastebiu, kad tai vis mažiau padeda. Negaliu suvokti, kad man yra. Darbo aplinkoje esu visai kitas žmogus, niekas iš mano bendradarbių nenumano, kad esu tokia isterikė. MAnau, kad turiu kur nors kreiptis, o gal net ir pasigydyti kokioje nors įstaigoje nuo savo isterinių proveržių. O galbūt gerti raminamuosius, turėti daugiau veiklos lauke… Su šeimos nariais apie tai kalbėti beviltiška, kaip ir su vaikinu… Bandžiau ne kartą, likau visiškai nesuprasta… Maladauju, padėkite, patarkite, nes taip gyventi nebegaliu, jaučiuosi nelaiminga ir neverta šio gyvenimo…
Beje, dėl savo persimizmo susirgau gastritu. Kadangi valgau nesveiką maistą, mažokai judu ir nuolat nervinuosi, sutriko skrandžio veikla.
valeridax ir yra valerijonas ir keleta skitu zoleliu..
šaunuolė,kad bent prisipažįsti, vien tik tai yra paskata keistis, tobulėt.
manau užsiimk kokia nors veikla – sportu, susirask įdomią knygą, bandyk pasitikėti vaikinu, nors žinoma kai pati elgiesi priešingai(išdavinėji, ieškai nuotykių su kitais ar kažkas tokio) tai galvoji, kad ir vaikinas toks pat. o tu niekad nepagalvoji apie viso to pasekmes, prieš kažką žiauraus pasakant, padarant? bandyk taikyt skaičiavimo iki 10 taktiką, gal bent kiek išeis numalšinti pyktį manau daugumai iš mūsų dažnai pasireiškia tie pykčio protrūkiai, bent man irgi taip būna, bet dažnai susimąstau, stengiu save kontroliuoti.
ir be jokios ironijos. Labai šaunu, kad pripažisti savo trūkumus, ir nori nuo jų atsikratyti. Tuomet vienu geru žmogeliuku Lietuvoje bus daugiau
O gal, anonime, labai viska imate i save ka zmones pasako?
Atsipalaiduokit, gyvenkit keliones ispudziais. Nera cia ko parintis.
Gyvenimas grazus,aplink zmones,kurie linki tik gero ir neverta zvelgti i juos kaip i priesus.Neleiskit,kad nepasitenkinimas,isterijos,nervai jus paveiktu, Su tuo yra budu kaip kovoti, bet pirmiausia manau reikia tiesiog pakeisti poziuri.
Ir del to vaikino.. Jeigu jus taip slegia – pasakykit jam, paskaudes ir praeis,bet bent jau neapgaudinesit saves ir jo.Galiausiai viska laikas sudelios i vezias.
valeridax? o nebuvo jokio šalutinio poveikio? gal tinka tiesiog bvalerijonas?
Nepastikėsite, bet ką tik grįžau po nuostabių 10 dienų atostogų egzotiškame krašte… Ir nepadėjo…
Verkt. Daug verkt, išsilaisvint iš tos įtampos yra būtina, bet kokias būdais kurie jums tinka. Verkti neturėtų būt gėda.
Aš dar siūlyčiau pamėginti jogą, pirmą antrą pamoką nueikit su grupe, po to daryt galėsit vos atsikėlusi ryte namie.
Bėgiot- visą tą energiją blogą palikti lauke.
Pora savaiciu kasdien po dvi tabletes
Dabar issiverk,o kai nuslugs emocijos,nusiraminsi apgalvok ka reikia toliau daryti.
As irgi nesugebeciau blaiviai mastyti,jei buciau per daug emociju apimta.
Gal isvaziuok kur nors pailseti,pasizmoneti.. Kartais atotrukis padeda geriau susivokti.
Man buvo toks “arsusis periodas”, kai viskas ne tik nervino, bet tiesiog siutino! Tai ka, dvi tabletes “Valeridax” ir kazkaip apsiraminau jos nereceptines, ten pagrindas valerijonai, bet padejo, apsiraminau
Galbūt svetimam žmogui (tam specialistui) žinant kad tai neišeis už kabineto ribų, pasakysite tai ko nesakėte draugėm
Išrašo, jeigu mato kad reikia, bet as nuoširdžiai siūlyčiau bandyt apseit be vaistų, nes dauguma jų slopina mąstymą.
Suprantate, nežinau, nuo ko pradėti pirmiausia… Ar išeiti laukan ir įkvėpti gryno oro, ar dar bandyti išssiverkti, nes labai jau daug prisikauė pas mane emocijų…
O ar specialistas neišrašys raminamųjų? Bandžiau išsipasakoti net artimiausiems žmonėms, o ošsipasakojimas kokiam nors specialistui mane sodins į nepatogią padėtį, ypač sakant tokius asmeniškus dalykus.
Tai gal nustok zliumbti ir pamilk save. Jeigu nori ka nors pakeisti, nesvarbu ka,pirmiausia reikia nuo saves pradeti.
Judek,maitinkis sveikai,susirask veiklos ir galiausiai zmoniu, kurie yra idomus, kurie butu tau motyvacija keistis. Jau pirma zingsni padarei – ivardinai savo problemas. Imkis antro zingsnio – keisti savo pakeiciamus minusus i pliusus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
