Jūs iš pykčio paklausėt, jis iš pykčio atsakė. Ar tikitės, kad vyras bus racionalus ir į piktus klausimus apgalvotai (kad tik Jūsų neužgautų) atsakinės? Tiesiai šviesiai pasakysiu – nemokat bendrauti šeimoje. Ginčų metu įsitveriate kiekvienas savo poreikių ir juos iškeliate kaip svarbiausius, dėl to paskui ir durimis daužotės – nes jaučiatės nešgirsti. O Jūs žinote, kad viena esminių priežasčių, kodėl poros skiriasi yra “nesijaučiau išgirstas ir suprastas”? Va taip. Klausytis išmokit. Jei esate išmintingesnė – pirmoji pradėsit tai daryti Jūs ir Jūsų pavyzdžiu su laiku paseks vyras. Jei nesate išmintinga – lauksit kol klausytis pradės vyras (galite tikėti stebuklais, bet vyrai nėra tiek emociškai išprusę kaip moterys, todėl visokių komunikavimo gudrybių šeimoje turi teoriškai mokyti moterys su retom išmintimis).

@artitoli eilinį kartą pasirašau po kiekvienu žodžiu

Paskaičius komentarus – tradicinis problemos sprendimo būdas – nekankinkit savęs, skirkitės… Tai yra šeima, ir šeimose būna krizės, ir būna konfliktai (visose normaliose). Negalima dėl to, kad ištiko krizė ar kilo didelis konfliktas (kad ir eilinis) pulti skirtis. Kodėl negalima? Nes per visą gyvenimą tiap ir plauksi – čiut koks slenkstis, renkuosi kitą upę, ir nesukursi gražios šeimos (ilgainiui – išvis liksi viena). O dar baisiau – tokio elgesio modelio mokysi ir vaikus. Kodėl į situaciją nepažiūrėjus vyro akimis? Kad ir dabar – vyras supyko, trenkė durimis, išvažiavo… Gal iš tiesų autorės elgesys išvedė iš kantrybės? Ir gal (pabrėžiu) su vyru viskas daugmaž ok, o tai, kad autorė jaučiasi skuduras, tai – autorės savivertės, savigarbos bėdos? Ir reikia dirbti su savimi, o ne “apdirbinėti” vyrą beigi iš jo reikalauti įrodymų, kad ji nėra skuduras? Jei autorė jaučiasi skuduru, vadinasi, ji leidžia sau tokiu būti. Ir ar su šituo vyru, ar su kitu – nesvarbu, nes principas yra toks: aš leidžiu sau būti vyro skuduru. Tai ar čia vyro problema? Išsiskirs, susiras kitą ir vėl ta pati bėda. Tai gal galima su dabartiniu vyru mokytis bendrauti taip, kad nesijaustum skuduras bei mokytis pamilti save?

Pati turite dukra, isivaizduokit savo vietoje ja, ir ka jai patartumet tokiu atveju? Taip taip, skyrybos blogai, taciau gyventi kai tevai pykstasi ar tetis negerbia mamos ir seimos yra dar baisiau matyti. O savo laime galit surasti dar. Niekada nera per velu. Is pradziu sunku, taciau viskas susitvarko i vietas. Juk mergyte su teciu gales matytis ir bendrauti iprastai. Taciau jus neturite kankintis. Kiekvienas esam savo laimes kalvis. Linkiu jums ryzto ir pirmiausia mylekit save ir rodykit geros, stiprios ir ryztingos moters pavyzdi savo vaikui.